![\"Nukainoti](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2019\/02\/02_05\/Nukainoti_maisto_produktai.jpg\")
<\/a>Kei\u010diant \u012fpro\u010dius galima suma\u017einti ir i\u0161metamo maisto kiek\u012f, ir sutaupyti pinig\u0173, ir prisid\u0117ti prie aplinkos tausojimo. Statistiniai duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje vienas gyventojas i\u0161meta daugiau nei 50 kilogram\u0173 maisto. \u012evairi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, jei kiekvienas \u017emogus bent 10 proc. suma\u017eint\u0173 i\u0161metamo maisto kiek\u012f, per metus apie 45 kg suma\u017e\u0117t\u0173 CO2 emisij\u0173 kiekiai \u012f aplink\u0105. Vienas i\u0161 efektyvesni\u0173 b\u016bd\u0173 suma\u017einti namuose susidaran\u010dius i\u0161metamo maisto kiekius bei sutaupyti pinig\u0173 \u2013 pirkti t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 vartojamus produktus, kurie parduotuvi\u0173 lentynose b\u016bna \u017eenkliai nukainoti.<\/strong><\/p>\n\u201ePastebime, kad besibaigian\u010dio galiojimo maisto prek\u0117s nepraranda populiarumo. \u017dmon\u0117s daugiausiai nuperka nukainot\u0173 duonos, pieno produkt\u0173, vartojimui paruo\u0161t\u0173 kulinarijos gamini\u0173, taip pat \u0161vie\u017eios m\u0117sos ir pauk\u0161tienos. Besibaigian\u010dio galiojimo produktai m\u016bs\u0173 parduotuv\u0117se parduodami u\u017e gerokai ma\u017eesn\u0119 kain\u0105. Jais prekiaudami kovojame su maisto \u0161vaistymu ir kartu sudarome s\u0105lygas taupantiems klientams pigiai nusipirkti vis dar kokybi\u0161k\u0173 ir tinkam\u0173 vartoti produkt\u0173. Nukainoti produktai yra pagalba taupantiems \u017emon\u0117ms, perkantiems ir vartojantiems itin racionaliai\u201c, \u2013 teigia lietuvi\u0161ko prekybos tinklo \u201eMaxima\u201c operacij\u0173 vadov\u0117 Irtaut\u0117 \u0160\u010derbavi\u010dien\u0117.<\/p>\n
Ji priduria, kad norintys pasirinkti i\u0161 didesnio nukainot\u0173 maisto preki\u0173 asortimento parduotuv\u0117se tur\u0117t\u0173 apsilankyti vakarop, kai galima pigiau \u012fsigyti produkt\u0173 ir gamini\u0173, kuri\u0173 papildymai gaunami kasryt, taip pat ir kulinarijos produkt\u0173, \u017euvies, pagamint\u0173 mi\u0161raini\u0173 ar salot\u0173.<\/p>\n
Prekybininkai pastebi, kad renkantis nukainotus produktus, \u017emon\u0117s neprisiperka per daug ir pirmiausia perka tiek, kiek reikia ir tikrai planuoja sunaudoti. Tai ypa\u010d aktualu kalbant apie \u0161vie\u017eius ir greitai gendan\u010dius produktus.
\u201eLaikydamiesi Europos S\u0105jungos institucij\u0173 patvirtintos maisto i\u0161saugojimo hierarchijos, vykdome prevencinius veiksmus, leid\u017eian\u010dius i\u0161vengti atliekamo maisto kieki\u0173 susidarymo. Pagal j\u0105, pirmiausias maisto tausojimo \u017eingsnis yra racionalus prekybos planavimas, u\u017esakant produkcijos kiekius i\u0161 tiek\u0117j\u0173 ir gamintoj\u0173. Tai darome nuolatos steb\u0117dami pardavim\u0173 apimtis ir pagal tai prognozuodami produkcijos kiekius\u201c, \u2013 sako I. \u0160\u010derbavi\u010dien\u0117.<\/p>\n
Pasak jos, siekiant \u0161io tikslo, prekybos tinklo analitikai kasdien seka pirkimo istorij\u0105, be to, \u201eMaximos\u201c parduotuv\u0117se veikia automatizuota preki\u0173 u\u017esakymo sistema. Visa tai padeda atsi\u017evelgti \u012f geografin\u0119 parduotuv\u0117s vietov\u0119 ir to regiono klient\u0173 apsipirkimo \u012fpro\u010dius, siekiant, kad kiekvienoje parduotuv\u0117je b\u016bt\u0173 jos pirk\u0117j\u0173 m\u0117gstamos prek\u0117s ir reikiamas t\u0173 preki\u0173 kiekis, o likusio maisto \u2013 kuo ma\u017eiau.<\/p>\n
Antrasis b\u016bdas \u2013 tai vartojimui tinkamo maisto nukainojimas bei aukojimas labdarai. Nukainojimo politika prekybos tinkle \u201eMaxima\u201c taikoma beveik visiems maisto produktams, kai iki j\u0173 vartojimo termino pabaigos lieka nuo 19 iki 1 dienos, o jiems pritaikomos 30, 50 ar net 70 proc. nuolaidos. Tuo tarpu tris kartus per savait\u0119 vartojimui tinkamus maisto produktus i\u0161 tam tikr\u0173 \u201eMaximos\u201c parduotuvi\u0173 pasiima ir stokojantiems perduoda \u201eMaisto banko\u201c savanoriai.<\/p>\n
Siekdamas, kad kuo ma\u017eiau neparduoto maisto atsidurt\u0173 s\u0105vartynuose, vartojimui nebetinkamus produktus prekybos tinklas \u201eMaxima\u201c perduoda perdirbimo \u012fmonei, kuri i\u0161 maisto liku\u010di\u0173 gamina energetikos sektoriuje kaip kur\u0105 naudojam\u0105 biomas\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kei\u010diant \u012fpro\u010dius galima suma\u017einti ir i\u0161metamo maisto kiek\u012f, ir sutaupyti pinig\u0173, ir prisid\u0117ti prie aplinkos tausojimo. Statistiniai duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje vienas gyventojas i\u0161meta daugiau nei 50 kilogram\u0173 maisto. \u012evairi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, jei kiekvienas \u017emogus bent 10 proc. suma\u017eint\u0173 i\u0161metamo maisto kiek\u012f, per metus apie 45 kg suma\u017e\u0117t\u0173 CO2 emisij\u0173 kiekiai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[52],"tags":[],"class_list":["post-2624","post","type-post","status-publish","format-standard","category-gyvenimas"],"yoast_head":"\n