![\"Raudonasiskryiusvokas\"](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2019\/04\/04_30\/Raudonasiskryiusvokas.jpg\")
<\/a>Gegu\u017e\u0117s 3 d., penktadien\u012f, Lietuvos pa\u0161tas i\u0161leid\u017eia pa\u0161to \u017eenkl\u0105, skirt\u0105 Lietuvos Raudonojo Kry\u017eiaus \u0161imtme\u010diui pamin\u0117ti. Pa\u0161to \u017eenklo nominalas \u2013 0,84 Eur, tira\u017eas \u2013 21 t\u016bkst., jo autorius \u2013 Tomas Drag\u016bnas. Su pa\u0161to \u017eenklu apyvartoje penktadien\u012f pasirodys ir pirmos dienos vokas, o antspaudavimas vyks Vilniaus centriniame pa\u0161te.<\/strong><\/p>\nRaudonojo Kry\u017eiaus jud\u0117jimas prasid\u0117jo 1859 m., kai \u0161veicar\u0173 verslininkas Henry Dunant keliavo karo nuniokotomis Lombardijos lygumomis susitikti su pranc\u016bz\u0173 imperatoriumi Napaleonu III, karaliaujan\u010diu \u0161iame kra\u0161te. \u012e Solferino apylinkes jis atvyko i\u0161kart po \u017eiauraus m\u016b\u0161io ir pasibais\u0117jo matydamas t\u016bkstan\u010dius su\u017eeist\u0173 kari\u0173, palikt\u0173 be jokios pagalbos, akis \u012f ak\u012f su mirtimi. Kariuomen\u0117s medicinos tarnybos visai pakriko ir nebepaj\u0117g\u0117 susidoroti su darbu. H. Dunant buvo taip sukr\u0117stas, kad net pamir\u0161o, ko \u010dia atva\u017eiavo. Pavert\u0119s Kostiljon\u0117s kaimelio ba\u017eny\u010di\u0105 laikina ligonine, jis \u0117m\u0117si organizuoti pagalb\u0105 tiesiog m\u016b\u0161io vietoje, naudodamasis tuo, kas po ranka pakliuvo.<\/p>\n
Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f \u017denev\u0105, H. Dunant ne\u012fsteng\u0117 pamir\u0161ti to, k\u0105 mat\u0117, ir nusprend\u0117 apie tai papasakoti pasauliui, tod\u0117l para\u0161\u0117 knyg\u0105 \u201ePrisiminimai apie Solferin\u0105\u201c, kurioje apra\u0161\u0117 savo patyrimus. 1862 m. H. Dunant j\u0105 i\u0161leido savo l\u0117\u0161omis ir i\u0161siuntin\u0117jo j\u0105 to meto Europos monarchams, politiniams veik\u0117jams, karininkams filantropams ir bi\u010diuliams. Daugeliui \u017eiauri karo realyb\u0117 buvo nepa\u017e\u012fstama ir jos apra\u0161ymas sta\u010diai priblo\u0161k\u0117. H. Dunant savo knygoje neapsiribojo savaranki\u0161kais ir pavieniais humanitariniais pirmtak\u0173 darbais, bet pateik\u0117 nauj\u0173 ir prakti\u0161k\u0173 pasi\u016blym\u0173, kuriuos platino su nei\u0161senkama energija.<\/p>\n
Pirmas pasi\u016blymas \u2013 kiekvienoje \u0161alyje \u012fkurti savanori\u0173 grupes, kurios r\u016bpint\u0173si karo metu nukent\u0117jusiais \u017emon\u0117mis. Antras pasi\u016blymas \u2013 H. Dunant man\u0117, kad su\u017eeistieji turi b\u016bti apsaugoti ir kad asmenys, teikiantys jiems pagalb\u0105 turi tur\u0117ti neutralumo status\u0105. Tod\u0117l jis pasi\u016bl\u0117 suformuluoti nepa\u017eeid\u017eiamos konvencijos patvirtint\u0105 tarptautin\u012f princip\u0105, kuris \u012fvairiose \u0161alyse tapt\u0173 pagalbos su\u017eeistiems draugij\u0173 pagrindu. \u0160is pasi\u016blymas tapo pagrindiniu RK, o v\u0117liau ir Raudonojo pusm\u0117nulio draugij\u0173 \u012fk\u016brimo pagrindu.<\/p>\n
1863 m. penkiems \u017denevos pilie\u010diams \u2013 H. Dunant, Gustave Moynier, generolui Guillaume-Henri Dufourt, daktarams Louis Appia ir Thodore Maunoir, gim\u0117 id\u0117ja sukurti Tarptautin\u012f pagalbos su\u017eeistiesiems komitet\u0105, kuris v\u0117liau tapo Tarptautiniu Raudonojo Kry\u017eiaus komitetu. 1863 m. Diplomatin\u0117je konferencijoje, kurioje dalyvavo 16 valstybi\u0173 atstovai, buvo patvirtintas \u017eenklas \u2013 raudonas kry\u017eius baltame fone, kad juo b\u016bt\u0173 galima atskirti ir apsaugoti tuos, kurie teikia pagalb\u0105 su\u017eeistiesiems kariams.<\/p>\n
1864 m. buvo priimta pirmoji \u017denevos konvencija, kuri gina: su\u017eeistuosius ir ligonius m\u016b\u0161io lauke, su\u017eeistuosius ir ligonius patyrusius laivo sudu\u017eim\u0105 j\u016broje, karo belaisvius, civilius gyventojus ginkluoto konflikto metu. V\u0117liau \u0161i veikla i\u0161sipl\u0117tojo: prad\u0117ta tiekti medicinos pagalb\u0105 ir param\u0105 civiliams gyventojams, lankyti karo belaisvius ir politinius kalinius, padedama karo i\u0161bla\u0161kytoms \u0161eimoms susijungti ir susisiekti lai\u0161kais, ai\u0161kinamos \u017denevos konvencij\u0173 taisykl\u0117s ir Raudonojo Kry\u017eiaus bei Raudonojo Pusm\u0117nulio principai.<\/p>\n
Draugij\u0105 Lietuvoje 1919 m. su kolegomis \u012fk\u016br\u0117 medikas Rokas \u0160li\u016bpas. Tok\u012f \u017eingsn\u012f \u017eengti juos paskatino noras pad\u0117ti nuo Pirmojo pasaulinio karo ir okupacijos nukent\u0117jusiems \u017emon\u0117ms, po karo gr\u012f\u017eusiems Lietuvos pab\u0117g\u0117liams. Draugijos veikloje tuo metu aktyviai rei\u0161k\u0117si daugelis \u017eymi\u0173 Lietuvos gydytoj\u0173, sveikatos apsaugos darbuotoj\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gegu\u017e\u0117s 3 d., penktadien\u012f, Lietuvos pa\u0161tas i\u0161leid\u017eia pa\u0161to \u017eenkl\u0105, skirt\u0105 Lietuvos Raudonojo Kry\u017eiaus \u0161imtme\u010diui pamin\u0117ti. Pa\u0161to \u017eenklo nominalas \u2013 0,84 Eur, tira\u017eas \u2013 21 t\u016bkst., jo autorius \u2013 Tomas Drag\u016bnas. Su pa\u0161to \u017eenklu apyvartoje penktadien\u012f pasirodys ir pirmos dienos vokas, o antspaudavimas vyks Vilniaus centriniame pa\u0161te. Raudonojo Kry\u017eiaus jud\u0117jimas prasid\u0117jo 1859 m., kai \u0161veicar\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[52],"tags":[],"class_list":["post-2666","post","type-post","status-publish","format-standard","category-gyvenimas"],"yoast_head":"\n