![\"5cd55db7b7a50\"](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2019\/05\/05_10\/5cd55db7b7a50.jpg\")
<\/a>Neseniai atliktos apklausos metu paai\u0161k\u0117jo prie\u017eastys, kod\u0117l lietuviai i\u0161meta maist\u0105. Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30-50 procent\u0173 viso maisto pasaulyje yra tiesiog i\u0161\u0161vaistoma, prekybos tinklas \u201eRimi\u201c inicijavo apklaus\u0105. Joje sudalyvavo apie 6 t\u016bkst. pirk\u0117j\u0173, kurie pad\u0117jo i\u0161 dalies \u012fvertinti problemos mast\u0105 Lietuvoje.<\/strong><\/p>\nMaisto \u0161vaistymas ir globalios problemos<\/strong><\/p>\n Pasak specialist\u0173, jeigu \u017emon\u0117s neskub\u0117t\u0173 maisto produkt\u0173 i\u0161mesti vos tik pasibaigus galiojimui ar kiek suprast\u0117jus i\u0161vaizdai, juos b\u016bt\u0173 galima tinkamai paruo\u0161ti patiekalams ar tikslingiau panaudoti ir su maisto nepritekliumi susidurin\u010diais \u017emon\u0117mis. Pakitusi produkt\u0173 i\u0161vaizda dar nerei\u0161kia, kad jie nebetinkami vartoti. Maisto \u0161vaistymas \u2013 tai didel\u0117 problema, kuri\u0105 sprend\u017eiant b\u016bt\u0173 galima ne tik prisid\u0117ti prie alkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 gerinimo, bet ir klimato kaitos poky\u010di\u0173 ma\u017einimo.<\/p>\n I\u0161metamas maistas turi \u012ftakos ne tik alkstan\u010di\u0173 gyvenimams, bet atlieka vaidmen\u012f ir klimato kaitoje. Irdamos maisto atliekos i\u0161skiria \u0161iltnamio efekt\u0105 skatinan\u010dias dujas, kuri\u0173 kiekis visame pasaulyje lygus visos Europos CO2 emisijai. Tad maisto \u0161vaistymo ma\u017einimas gali prisid\u0117ti net prie dviej\u0173 rimt\u0173 problem\u0173 sprendimo.<\/p>\n Liku\u010dius i\u0161meta ir d\u0117l valgymo kitur, ir nusibodus<\/strong><\/p>\n Lietuvoje \u017emon\u0117ms kartkart\u0117mis tenka i\u0161mesti maist\u0105 ne tik \u0161ven\u010di\u0173 metu. Prekybos tinklo \u201eRimi\u201c atlikta pirk\u0117j\u0173 apklausa atskleid\u0117, kad net 49 proc. apklaust\u0173j\u0173 maist\u0105 i\u0161meta d\u0117l to, kad tiesiog nesp\u0117ja laiku jo suvartoti. Likusi respondent\u0173 grup\u0117 teig\u0117, kad nei\u0161meta jokio maisto. Apklausa \u012fvyko 2019 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nes\u012f, kurioje sudalyvavo apie 6 t\u016bkst. \u017emoni\u0173.<\/p>\n \u201eTai rodo, kad dalis \u017emoni\u0173 s\u0117kmingai planuoja savo pirkinius ir laikosi tam tikro mitybos plano, kuris padeda ne\u0161vaistyti maisto. Vis d\u0117lto net pus\u0117 vis\u0173 apklaust\u0173j\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad jiems to padaryti nepavyksta ir dal\u012f maisto jiems tenka i\u0161mesti, o tai lemia vis\u0173 pirma informacijos ir planavimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 stoka. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 dar iki galo ne\u017eino skirtum\u0173 tarp \u017eym\u0117jimo ant produkt\u0173 \u201eGeriausias iki\u201c ir \u201eTinka vartoti iki\u201c, taip pat neretai nepelnytai nura\u0161omos kreivesn\u0117s, d\u0117l stov\u0117jimo kiek apvytusios dar\u017eov\u0117s, d\u0117m\u0117ti vaisiai, nors tai dar nerei\u0161kia, kad d\u0117l to j\u0173 skonin\u0117s savyb\u0117s ar kokyb\u0117 yra prastesn\u0117s\u201c, \u2013 sako \u201eRimi\u201c socialin\u0117s atsakomyb\u0117s strategijos ir vystymo vadov\u0117 Renata Sagatausk\u0117.<\/p>\n Tik nedidel\u0117 dalis, tai yra 6 proc.apklausoje dalyvavusi\u0173 \u017emoni\u0173 paatviravo, kad maist\u0105 i\u0161meta d\u0117l neplanuot\u0173 valgym\u0173 ne namuose. O 4 proc. apklaust\u0173j\u0173 maisto liku\u010dius i\u0161meta, nes jie nusibosta.<\/p>\n Patarimai, kaip suma\u017einti maisto \u0161vaistym\u0105<\/strong><\/p>\n Tam, kad nesp\u0117to suvartoti maisto netekt\u0173 i\u0161mesti, atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f kelias svarbias detales. Jos gali pad\u0117ti ilgiau i\u0161laikyti maist\u0105 \u0161vie\u017ei\u0105, atsakingiau planuoti pirkinius ir taip suma\u017einti nereikalingas i\u0161laidas.<\/p>\n Neseniai atliktos apklausos metu paai\u0161k\u0117jo prie\u017eastys, kod\u0117l lietuviai i\u0161meta maist\u0105. Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30-50 procent\u0173 viso maisto pasaulyje yra tiesiog i\u0161\u0161vaistoma, prekybos tinklas \u201eRimi\u201c inicijavo apklaus\u0105. Joje sudalyvavo apie 6 t\u016bkst. pirk\u0117j\u0173, kurie pad\u0117jo i\u0161 dalies \u012fvertinti problemos mast\u0105 Lietuvoje. Maisto \u0161vaistymas ir globalios problemos Pasak specialist\u0173, jeigu \u017emon\u0117s neskub\u0117t\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[52],"tags":[],"class_list":["post-2669","post","type-post","status-publish","format-standard","category-gyvenimas"],"yoast_head":"\n\n