{"id":27626,"date":"2021-01-24T12:00:29","date_gmt":"2021-01-24T10:00:29","guid":{"rendered":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/?p=27626"},"modified":"2021-01-19T09:51:23","modified_gmt":"2021-01-19T07:51:23","slug":"medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/","title":{"rendered":"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105"},"content":{"rendered":"<p><strong>\u0160ilut\u0117s ligonin\u0117s medicinos psicholog\u0117 Diana Ereminien\u0117 dalijasi patarimais, kaip \u012fveikti d\u0117l karantino kylan\u010dias psichologines problemas.<br \/>\n<\/strong><br \/>\n<strong>\u017dmogus jau\u010diasi nesaugiai<br \/>\n<\/strong><br \/>\n\u201ePakilusio nerimo ir streso b\u016bsena gali lyd\u0117ti nuolat, tapti kasdiene b\u016bsena. \u017dmogus atsiduria ne\u017einomyb\u0117je ir negali planuoti, kontroliuoti situacijos, i\u0161kyla ligos gr\u0117sm\u0117 ar net gr\u0117sm\u0117 gyvybei\u201c, &#8211; tvirtina medicinos psicholog\u0117.<\/p>\n<p>\u017dinoma, kiekvienas \u017emogus karantino ribojimus i\u0161gyvena skirtingai, tai steb\u0117ta ir iki karantino. Pasak D. Ereminien\u0117s, vieni \u017emon\u0117s \u012fvairiose situacijose pyksta, verkia, li\u016bdi, prie\u0161inasi, i\u0161gyvena nevilt\u012f, kiti prie\u0161ingai \u2013 stengiasi \u012fveikti situacij\u0105. Ta\u010diau pandemijos metu, kai i\u0161kyla gr\u0117sm\u0117 sveikatai, tai padaryti sud\u0117tingiau. \u201eApsauga priklauso ne tik nuo \u017emogaus s\u0105moningumo ir savisaugos, bet ir aplinkini\u0173 solidarumo, kult\u016bros. Jau vien d\u0117l to, jog negali pats sukontroliuoti, \u017emogus jau\u010diasi nesaugiai, kyla \u012ftampa, nerimas\u201c, &#8211; pa\u017eymi psicholog\u0117.<\/p>\n<p>Ji priduria, kad karantino metu stipriai kei\u010diasi \u017emoni\u0173 kasdienyb\u0117, veiklos \u012fpro\u010diai, bendravimo aplinka, sprendim\u0173 pob\u016bdis. \u201eDaug poky\u010di\u0173 vienu metu nat\u016braliai provokuoja savidestrukcijas \u017emogaus s\u0105mon\u0117je. Ne tik po karantino, bet ir po pandemijos skraiste patenka ne vien ligos gr\u0117sm\u0117, ta\u010diau ir keliantis \u012ftamp\u0105 prisitaikomumas prie situacijos, keliantis nerim\u0105 situacijos ne\u017einomumas, nesaugumas d\u0117l negal\u0117jimo j\u0105 kontroliuoti\u201c, &#8211; ai\u0161kina D. Ereminien\u0117.<\/p>\n<p><strong>Silpsta imunin\u0117 sistema<\/strong><\/p>\n<p>Karantino metu ry\u0161k\u0117ja ir vieni\u0161umo problema. Vieni\u0161i \u017emon\u0117s dar labiau atsiriboja nuo situacijos, nutr\u016bksta j\u0173 bendravimas su artimaisiais. \u201eTai rei\u0161kia, kad jie negali gyvai padiskutuoti d\u0117l situacijos, palyginti savo supratim\u0105, i\u0161girsti kito nuomon\u0119 ar pakalb\u0117ti apie pozityvius dalykus, nukreipti d\u0117mes\u012f \u012f d\u017eiugesn\u0119 informacij\u0105, pakilesn\u0119 nuotaik\u0105 s\u0105lygojan\u010dius dalykus\u201c, &#8211; sako psicholog\u0117.<\/p>\n<p>Menkai susivokiant situacijose \u017emogaus nerimo ar streso lygis gali stipriai pakilti, o streso metu dar labiau nusilpti imunin\u0117 sistema.<\/p>\n<p>Anot D. Ereminien\u0117s, svarbu i\u0161skirti skirtingas am\u017eiaus grupes ir specialiuosius poreikius turin\u010dius \u017emones. Mat vienaip \u012f situacij\u0105 gali reaguoti suaug\u0119s \u017emogus, kitaip paauglys ar vaikas. Vaik\u0173 elgesys gali keistis, pasirei\u0161kia nuotaik\u0173 svyravimai, baik\u0161tumas, i\u0161sibla\u0161kymas, pyk\u010dio, agresijos atvejai. Vaikai tampa labiau prierai\u0161\u016bs, gali keistis j\u0173 apetitas, miegas, i\u0161ry\u0161k\u0117ti psichosomatin\u0117s reakcijos. Kyla sunkum\u0173 ir su asmenimis turin\u010diais suvokimo (psichikos) problem\u0173 ar \u017emon\u0117mis, kuriems reikia aplinkini\u0173 pagalbos kasdieniniame gyvenime.<\/p>\n<p><strong>Svarbu r\u016bpintis emocine gerove<\/strong><\/p>\n<p>COVID-19 pandemijos metu sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoms grie\u017etinamos ir nuolat kintan\u010dios, da\u017enai ne\u012fprastos darbo s\u0105lygos bei personalo tr\u016bkumas padidina medicinos personalo perdegimo sindromo rizik\u0105 bei nerim\u0105. Darbe patiriamas stresas veikia tiek medik\u0173, tiek j\u0173 artim\u0173j\u0173 sveikat\u0105. \u201eMedicinos darbuotojams \u012fprasta patirti \u012ftamp\u0105, spaudim\u0105, ta\u010diau dabartinis scenarijus yra pernelyg ne\u012fprastas.<\/p>\n<p>Tad normalu, kad ypa\u010d padid\u0117jo darbuotoj\u0173 jautrumas. Stresas, \u012ftampa, padid\u0117jusios gr\u0117sm\u0117s poj\u016btis, baim\u0117s nerei\u0161kia, jog medikas negali dirbti savo darbo ar yra emoci\u0161kai silpnas. \u0160iuo metu r\u016bpintis savo emocine gerove yra taip pat svarbu, kaip ir fizine sveikata\u201c, &#8211; sako D. Ereminien\u0117. Ji medikams rekomenduoja labiau tausoti save ir apie savo i\u0161gyvenimus kalb\u0117tis su kolegomis.<\/p>\n<p>Medicinos psicholog\u0117 akcentuoja, kad koronavirusu persirg\u0119 \u017emon\u0117s da\u017enai i\u0161gyvena liekamuosius fizinius ir somatinius simptomus. Be to, pandemija prilyginama emoci\u0161kai trauminiam patyrimui, kai i\u0161gyvenama d\u0117l savo gyvyb\u0117s. \u201ePersirgus gali b\u016bti psichologin\u0117s reakcijos \u2013 apm\u0105stymai, mintys su kit\u0173 ar sav\u0119s kaltinimu, pyktis, kalt\u0117, li\u016bdesys ar net g\u0117da. Pasirei\u0161kia dirglumas ar stebimas padid\u0117j\u0119s impulsyvumas\u201c, &#8211; ai\u0161kina D. Ereminien\u0117 ir ragina \u017emones \u201eneu\u017esib\u016bti\u201c savyje ir kreiptis psichologo pagalbos.<\/p>\n<p><strong>Patarimai, kurie pad\u0117s suma\u017einti d\u0117l karantino kylan\u010dias psichologines problemas:<\/strong><\/p>\n<p>1. I\u0161laikykite kontrol\u0117s jausm\u0105: susitaikykite su tuo ko negalite pakeisti ir susitelkite ties tuo, k\u0105 galite nuveikti. Pavyzd\u017eiui, \u012fvertinkite koki\u0105 asmenin\u0119 rizik\u0105 patiriate, kaip galite u\u017esikr\u0117sti j\u016bs: gal dirbate dideliame kolektyve, turite daug kontakt\u0173; apsir\u016bpinkite vaistais dviem savait\u0117ms jei susirgtum\u0117te; tur\u0117kite plan\u0105 k\u0105 darytum\u0117te, jei susirgtum\u0117te. Pasiruo\u0161imas nuo jausm\u0173 atsiradimo neapsaugos, ta\u010diau jie bus ma\u017eiau intensyv\u016bs, o ateities projektavimas ma\u017eina nerim\u0105.<\/p>\n<p>2. Jei tenka izoliuotis, susikurkite kit\u0105 veiklos rutin\u0105, nei tur\u0117jote prie\u0161 saviizoliacij\u0105, kit\u0105 dienotvark\u0119, kurios stengsit\u0117s laikytis. Rutina ir pastovumas ma\u017eina \u012ftamp\u0105.<\/p>\n<p>3. Kuo ma\u017eiau \u017ei\u016br\u0117kite, klausykite ar skaitykite stres\u0105 kelian\u010di\u0173 \u017eini\u0173. Susipa\u017einkite tik su esmine pandemijos situacija. Juk nenutr\u016bkstamas \u017eini\u0173 srautas apie ligos protr\u016bkius taip pat nat\u016braliai kelia nerim\u0105.<\/p>\n<p>4. Atraskite ir garsinkite teigiamas ir viltingas istorijas apie pasveikim\u0105, s\u0117kmingus gydymo atvejus.<\/p>\n<p>5. Jei tenka dirbti namuose, \u012f\u017evelkite privalumus: daugiau matysite nami\u0161kius ar savo augintinius, patirsite ma\u017eiau i\u0161laid\u0173 ir kt.; laikykit\u0117s darbui \u012fprastos rutinos &#8211; pana\u0161iu metu kelkit\u0117s, pusry\u010diaukite ir pietaukite. Kuo tiksliau laikysit\u0117s \u012fprastos rutinos, tuo J\u016bs\u0173 darbingumas bus auk\u0161tesnis, emocin\u0117 savijauta geresn\u0117.<\/p>\n<p>6. Suma\u017einkite neigiam\u0105 poveik\u012f vaikams: nedemonstruokite savo susijaudinimo, ta\u010diau jei nerimaujate, neneikite to; vaikas mato ir bet kokia prie\u0161taringa informacija kelti jam stres\u0105. Nesakykite vaikui \u201eviskas gerai\u201c, jei su aplinkiniais kalbate, kaip bijote ir nerimaujate. Pasakykite, jog ka\u017eko bijoti yra normalu, pamokykite saugotis. Stenkit\u0117s, jog vaikas laikyt\u0173si \u012fprasto re\u017eimo, da\u017eniau \u017eaiskite su juo ir patirkite maloni\u0173 emocij\u0173.<\/p>\n<p>7. Vyresniems \u017emon\u0117ms arba turintiems suvokimo problem\u0173 reikia prane\u0161ti paprastus faktus kas vyksta, paprastais jiems suprantamais \u017eod\u017eiais, pakartoti informacij\u0105 tiek kiek reikalinga; ai\u0161kiai, glaustai, kantriai.<\/p>\n<p>8. Atraskite, kokie individual\u016bs b\u016bdai padeda jaustis ramiau.<\/p>\n<p>9. Nepamir\u0161kite, jog be pandemijos yra ir gera knyga, \u012fdomus filmas, skambutis draugams, sen\u0173 nuotrauk\u0173 albumai, malon\u016bs atsiminimai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160ilut\u0117s ligonin\u0117s medicinos psicholog\u0117 Diana Ereminien\u0117 dalijasi patarimais, kaip \u012fveikti d\u0117l karantino kylan\u010dias psichologines problemas. \u017dmogus jau\u010diasi nesaugiai \u201ePakilusio nerimo ir streso b\u016bsena gali lyd\u0117ti nuolat, tapti kasdiene b\u016bsena. \u017dmogus atsiduria ne\u017einomyb\u0117je ir negali planuoti, kontroliuoti situacijos, i\u0161kyla ligos gr\u0117sm\u0117 ar net gr\u0117sm\u0117 gyvybei\u201c, &#8211; tvirtina medicinos psicholog\u0117. \u017dinoma, kiekvienas \u017emogus karantino ribojimus i\u0161gyvena skirtingai, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":27627,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[53],"tags":[47],"class_list":["post-27626","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-sveikatos-saltinis","tag-pirmasis"],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v28.8 - https:\/\/yoast.com\/product\/yoast-seo-wordpress\/ -->\n<title>Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105 - \u0160ilut\u0117s naujienos<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105 - \u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"\u0160ilut\u0117s ligonin\u0117s medicinos psicholog\u0117 Diana Ereminien\u0117 dalijasi patarimais, kaip \u012fveikti d\u0117l karantino kylan\u010dias psichologines problemas. \u017dmogus jau\u010diasi nesaugiai \u201ePakilusio nerimo ir streso b\u016bsena gali lyd\u0117ti nuolat, tapti kasdiene b\u016bsena. \u017dmogus atsiduria ne\u017einomyb\u0117je ir negali planuoti, kontroliuoti situacijos, i\u0161kyla ligos gr\u0117sm\u0117 ar net gr\u0117sm\u0117 gyvybei\u201c, &#8211; tvirtina medicinos psicholog\u0117. \u017dinoma, kiekvienas \u017emogus karantino ribojimus i\u0161gyvena skirtingai, [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2021-01-24T10:00:29+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1200\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1129\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"4 minut\u0117s\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\\\/\\\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"Article\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/#article\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/\"},\"author\":{\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/976440ef837444400af3c77c19c61454\"},\"headline\":\"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105\",\"datePublished\":\"2021-01-24T10:00:29+00:00\",\"mainEntityOfPage\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/\"},\"wordCount\":942,\"commentCount\":0,\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2021\\\/01\\\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg\",\"keywords\":[\"Pirmasis\"],\"articleSection\":[\"Sveikatos \u0161altinis\"],\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"CommentAction\",\"name\":\"Comment\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/#respond\"]}]},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/\",\"name\":\"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105 - \u0160ilut\u0117s naujienos\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2021\\\/01\\\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg\",\"datePublished\":\"2021-01-24T10:00:29+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2021\\\/01\\\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2021\\\/01\\\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg\",\"width\":1200,\"height\":1129,\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s ligonin\u0117s medicinos psicholog\u0117 Diana Ereminien\u0117 sako, jog savo emocine gerove taip pat svarbu r\u016bpintis, kaip ir fizine sveikata.\"},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\\\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"description\":\"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"width\":1700,\"height\":956,\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\"},\"sameAs\":[\"https:\\\/\\\/www.facebook.com\\\/silutes.naujienos\\\/\",\"https:\\\/\\\/www.youtube.com\\\/channel\\\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg\"]},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/976440ef837444400af3c77c19c61454\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\"},\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/author\\\/vadas\\\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105 - \u0160ilut\u0117s naujienos","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105 - \u0160ilut\u0117s naujienos","og_description":"\u0160ilut\u0117s ligonin\u0117s medicinos psicholog\u0117 Diana Ereminien\u0117 dalijasi patarimais, kaip \u012fveikti d\u0117l karantino kylan\u010dias psichologines problemas. \u017dmogus jau\u010diasi nesaugiai \u201ePakilusio nerimo ir streso b\u016bsena gali lyd\u0117ti nuolat, tapti kasdiene b\u016bsena. \u017dmogus atsiduria ne\u017einomyb\u0117je ir negali planuoti, kontroliuoti situacijos, i\u0161kyla ligos gr\u0117sm\u0117 ar net gr\u0117sm\u0117 gyvybei\u201c, &#8211; tvirtina medicinos psicholog\u0117. \u017dinoma, kiekvienas \u017emogus karantino ribojimus i\u0161gyvena skirtingai, [&hellip;]","og_url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/","og_site_name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","article_published_time":"2021-01-24T10:00:29+00:00","og_image":[{"width":1200,"height":1129,"url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg","type":"image\/jpeg"}],"author":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Written by":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","Est. reading time":"4 minut\u0117s"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"Article","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/#article","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/"},"author":{"name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/976440ef837444400af3c77c19c61454"},"headline":"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105","datePublished":"2021-01-24T10:00:29+00:00","mainEntityOfPage":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/"},"wordCount":942,"commentCount":0,"publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg","keywords":["Pirmasis"],"articleSection":["Sveikatos \u0161altinis"],"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"CommentAction","name":"Comment","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/#respond"]}]},{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/","name":"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105 - \u0160ilut\u0117s naujienos","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg","datePublished":"2021-01-24T10:00:29+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/#primaryimage","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/Ligonines-psichologe-4-scaled-e1611042659873.jpg","width":1200,"height":1129,"caption":"\u0160ilut\u0117s ligonin\u0117s medicinos psicholog\u0117 Diana Ereminien\u0117 sako, jog savo emocine gerove taip pat svarbu r\u016bpintis, kaip ir fizine sveikata."},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/medicinos-psichologes-patarimai-kaip-karantino-metu-pagerinti-psichologine-busena\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Medicinos psicholog\u0117s patarimai, kaip karantino metu pagerinti psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","description":"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!","publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","width":1700,"height":956,"caption":"\u0160ilut\u0117s naujienos"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/"},"sameAs":["https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","https:\/\/www.youtube.com\/channel\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg"]},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/976440ef837444400af3c77c19c61454","name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","caption":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf."},"url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/author\/vadas\/"}]}},"publishpress_future_workflow_manual_trigger":{"enabledWorkflows":[]},"amp_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27626","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27626"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27626\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27628,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27626\/revisions\/27628"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27627"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27626"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}