Ekspertiz\u0117 yra labai svarbi. \u0160tai kod\u0117l m\u016bs\u0173 straipsnius ra\u0161o mokslininkai<\/p>\n
Teisingas atsakymas: riebalai virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Anglies dvidegin\u012f i\u0161kvepiate, o vanduo susimai\u0161o su kraujotaka, kol prarandamas su \u0161lapimu arba prakaitu.<\/p>\n
Jei netenkate 10 kg riebal\u0173, tiksliai 8,4 kg i\u0161eina per plau\u010dius, o lik\u0119 1,6 kg virsta vandeniu. Kitaip tariant, beveik visas svoris, kurio netenkame, yra i\u0161kvepiamas.<\/p>\n
Tai stebina beveik visus, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 beveik viskas, k\u0105 suvalgome, gr\u012f\u017eta atgal per plau\u010dius. Kiekvienas suvir\u0161kintas angliavandenis ir beveik visi riebalai virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Tas pats pasakytina ir apie alkohol\u012f.<\/p>\n
Toks pat likimas i\u0161tinka ir baltymus, i\u0161skyrus nedidel\u0119 dal\u012f, kuri virsta karbamidu ir kitomis kietosiomis med\u017eiagomis, kurios i\u0161siskiria su \u0161lapimu.<\/p>\n
Vienintelis maisto produktas, kuris nesuvir\u0161kintas ir nepa\u017eeistas patenka \u012f gaubtin\u0119 \u017earn\u0105, yra maistin\u0117s skaidulos (pvz., kukur\u016bzai). Visa kita, k\u0105 nuryjate, \u012fsisavinama \u012f krauj\u0105 ir organus, o po to niekur nedingsta, kol nei\u0161garuoja.<\/p>\n
\u012esisavinti kilogramai ir i\u0161siurbti kilogramai<\/strong><\/p>\n Vidurin\u0117je mokykloje visi mok\u0117m\u0117s, kad „\u012feinanti energija lygi i\u0161einan\u010diai”. Ta\u010diau energija – tai, kaip \u017einia, paini s\u0105voka, net ir tarp sveikatos specialist\u0173 bei mokslinink\u0173, tyrin\u0117jan\u010di\u0173 nutukim\u0105.<\/p>\n Prie\u017eastis, d\u0117l kurios priaugame ar netenkame svorio, yra daug ma\u017eiau paslaptinga, jei stebime ir visus kilogramus, o ne tik tuos m\u012fslingus kilod\u017eaulius ar kalorijas.<\/p>\n Naujausiais vyriausyb\u0117s duomenimis, australai kasdien suvalgo 3,5 kg maisto ir g\u0117rim\u0173. I\u0161 j\u0173 415 gram\u0173 sudaro kietosios makromed\u017eiagos, 23 gramai – l\u0105steliena, o likusius 3 kg – vanduo.<\/p>\n Jei \u012f k\u016bn\u0105 \u012fleidi 3,5 kg maisto ir vandens bei 600 gram\u0173 deguonies, tuomet 4,1 kg med\u017eiag\u0173 turi gr\u012f\u017eti atgal, kitaip priaugsi svorio. Jei tikit\u0117s numesti \u0161iek tiek svorio, teks i\u0161mesti daugiau nei 4,1 kg. Kaip tai padaryti?<\/p>\n I\u0161 415 g angliavandeni\u0173, riebal\u0173, baltym\u0173 ir alkoholio, kuriuos kasdien suvalgo dauguma austral\u0173, i\u0161siskiria lygiai 740 g anglies dioksido, 280 g vandens (ma\u017edaug vienas puodelis) ir apie 35 g karbamido bei kit\u0173 kiet\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, i\u0161siskirian\u010di\u0173 su \u0161lapimu.<\/p>\n Vidutini\u0161kai 75 kg sverian\u010dio \u017emogaus med\u017eiag\u0173 apykaitos greitis ramyb\u0117s b\u016bsenoje (greitis, kuriuo organizmas naudoja energij\u0105, kai \u017emogus nejuda) sudaro apie 590 gram\u0173 anglies dioksido per dien\u0105. Jokia tablet\u0117 ar eliksyras, kur\u012f galite nusipirkti, nepadidins \u0161io skai\u010diaus, nepaisant dr\u0105si\u0173 teigini\u0173, kuriuos galb\u016bt gird\u0117jote.<\/p>\n Gera \u017einia ta, kad kiekvien\u0105 nakt\u012f kietai miegodami i\u0161kvepiate 200 gram\u0173 anglies dioksido, taigi ketvirtadal\u012f per par\u0105 numatyto kiekio i\u0161kvepiate dar prie\u0161 i\u0161lipdami i\u0161 lovos.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2021\/06\/2-1.png\")
<\/p>\n