{"id":4665,"date":"2013-09-28T12:00:00","date_gmt":"2013-09-28T14:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/"},"modified":"2013-09-28T12:00:00","modified_gmt":"2013-09-28T14:00:00","slug":"pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/","title":{"rendered":"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija"},"content":{"rendered":"

\"pasiut<\/a>Pasiutlig\u0117, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus ved\u0117ja dr. Ingrida Jacevi\u010dien\u0117, – viena seniausi\u0173 \u017einom\u0173 virusini\u0173 infekcij\u0173, kuria serga tiek \u017emon\u0117s, tiek gyv\u016bnai.<\/strong><\/p>\n

Pasaulin\u0117 pasiutlig\u0117s diena minima kasmet rugs\u0117jo 28 dien\u0105. Tai yra  pranc\u016bz\u0173 mokslininko, Luiso Pastero, kuris 1885 m. pirmasis su bendraautoriais suk\u016br\u0117 <\/strong>vakcin\u0105 nuo pasiutlig\u0117s, mirties min\u0117jimo diena.<\/strong><\/p>\n

\u0160ios dienos min\u0117jimas, tai pasaulinio masto akcija, kurios tikslas \u2013 atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f \u0161ios \u017emon\u0117ms ir gyv\u016bnams pavojingos ligos gr\u0117sm\u0119 ir galimybes jos i\u0161vengti. Tarptautin\u012f pasiutlig\u0117s dienos min\u0117jim\u0105 koordinuoja Pasiutlig\u0117s kontrol\u0117s pasaulinis aljansas, taip pat j\u012f palaiko Jungtini\u0173 taut\u0173 organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio gyv\u016bn\u0173 sveikatos organizacija, Pasaulio veterinarijos asociacija ir kitos tarptautin\u0117s organizacijos.<\/p>\n

Ligos suk\u0117l\u0117jas – neurotropinis virusas<\/strong><\/p>\n

Pasiutlig\u0117 (rabies, lyssa, hydrophobia) \u2013 \u016bmin\u0117 virusin\u0117 mirtina centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos (CNS) infekcija, plintanti per sergan\u010dio gyv\u016bno seiles ir pasirei\u0161kianti progresuojan\u010diu kamieniniu encefalitu, pavojinga ir \u017emogaus, ir gyv\u016bno gyvybei.<\/p>\n

Lig\u0105 sukelia neurotropinis virusas, priklausantis Lyssavirus genties Rhabdoviridae \u0161eimai. Tai RNR virusas, kurio, kaip ai\u0161kina veterinarijos gydytoja I. Jacevi\u010dien\u0117,  daugiausia randama sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, namini\u0173 ir laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 galvos smegenyse, daug – stuburo smegenyse, seili\u0173 liaukose, seil\u0117se. \u0160ia liga u\u017esikre\u010diama, kai pasiut\u0119s gyv\u016bnas \u012fkanda \u017emogui ar kitam gyv\u016bnui, ar apseil\u0117ja su\u017ealot\u0105 od\u0105.<\/p>\n

Skirtinguose pasaulio \u017eemynuose ir \u0161alyse pasiutlig\u0117s virus\u0105 gali platinti ir infekuoti \u012fvairios gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys, ta\u010diau pasiutlig\u0117s rezervuaras gamtoje yra laukiniai gyv\u016bnai.<\/p>\n

Rudosios lap\u0117s (Vulpes vulpes) yra pagrindinis klasikin\u0117s pasiutlig\u0117s Europos S\u0105jungoje (ES) vektorius ir rezervuaras.<\/p>\n

Ta\u010diau Ryt\u0173 ir \u0160iaur\u0117s Europoje pasiutlig\u0117s perdavimo veiksniai kei\u010diasi \u2013 \u0161iuose regionuose us\u016briniai \u0161unys (Nyctereutes procyonoides) ir arktin\u0117s lap\u0117s (Alopex vulpes) ima vyrauti infekcijos grandin\u0117je.
Grau\u017eik\u0173 ir ki\u0161kini\u0173 \u0161eim\u0173 atstov\u0173 tarpe pasiutlig\u0117 nustatoma re\u010diausiai.<\/p>\n

Pasiutlig\u0117 yra pla\u010diai paplitusi visame pasaulyje, daugiau kaip 55 000 \u017emoni\u0173 mir\u010di\u0173 atvej\u0173 kasmet yra nustatoma bendrai visuose \u017eemynuose, i\u0161skyrus Antarktid\u0105. Daugiau nei 98% \u017emoni\u0173 mir\u010di\u0173 atvej\u0173 buvo nustatyti d\u0117l pasiutlige infekuot\u0173 \u0161un\u0173 \u012fkandim\u0173.
\u0160ik\u0161nosparniai, sergantys pasiutlige, gali u\u017ekr\u0117sti ne tik kitus gyv\u016bnus, bet ir \u017emones.
Nuo pasiutlig\u0117s \u017emog\u0173 ar gyv\u016bn\u0105 apsaugo vakcina.<\/p>\n

Pasiutlig\u0117s po\u017eymiai<\/strong><\/p>\n

I. Jacevi\u010dien\u0117 pa\u017eymi, kad pasiutlig\u0117s inkubacinio periodo trukm\u0117 yra \u012fvairi, tai priklauso nuo \u012fkandimo vietos, inervacijos gausumo, nuo \u017eaizdos dyd\u017eio ir gylio, nuo u\u017ekrato kiekio bei apkand\u017eiotojo imunin\u0117s sistemos. Gyv\u016bnui apkand\u017eiojus \u017emogaus ar kito gyv\u016bno galv\u0105 ar kakl\u0105, inkubacinis periodas trunka ma\u017eiau nei 2-3 savaites. Kai \u012fkandimo vieta yra toliau nuo galvos srities ir negausi inervacija, inkubacinis periodas gali trukti iki 1-3 m\u0117n., o labai retais atvejais – iki 3 met\u0173.<\/p>\n

Inkubaciniu laikotarpiu pasiutlig\u0117s virusas keliauja periferiniais nervais \u012f centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 (CNS). Pasiutlige sergantys laukiniai gyv\u016bnai, prarad\u0119 savisaug\u0105, atb\u0117ga \u012f kiemus, u\u017epuola \u017emones, naminius gyv\u016bnus. Naminiai gyv\u016bnai tampa agresyv\u016bs, b\u0117ga i\u0161 nam\u0173. Ligos prad\u017eioje \u0161unys b\u016bna apati\u0161ki, ne\u0117da, negeria. V\u0117liau ima bla\u0161kytis, lojant, u\u017ekimsta balsas, nenuryja vandens, \u0117da ne\u0117damus daiktus, 2-3 dien\u0105 atsiranda paraly\u017eius, seil\u0117jasi, sunkiai keliasi ir gai\u0161ta.<\/p>\n

Susirg\u0119 galvijai nustoja \u0117d\u0119, pana\u0161u lyg b\u016bt\u0173 paspring\u0119, i\u0161 snukio teka seil\u0117s, mykia. Gai\u0161ta pra\u0117jus 10 dien\u0173.<\/p>\n

Vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gyv\u016bnams taip pat ir \u017emogui b\u016bdingas po\u017eymis – pakit\u0119s elgesys.<\/p>\n

Pasiutlig\u0117 gali pasireik\u0161ti dvejomis formomis: klinikine ir slapt\u0105ja. Klinikin\u0117 pasiutlig\u0117s forma pasirei\u0161kia tam tikromis stadijomis. Prodromin\u0117 stadija trunka iki 3 dien\u0173, kol virusas patenka \u012f CNS. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai: kar\u0161\u010diavimas (temperat\u016bra gali siekti iki +40\u00b0C), galvos skausmas, rykl\u0117s u\u017edegimas, silpnumas, nuovargis, irzlumas, anoreksija, pykinimas, v\u0117mimas, viduriavimas, nerimas, miego sutrikimai, apatija, depresija, susijaudinimas.<\/p>\n

Klinikinis vaizdas primena \u016bmi\u0105 kv\u0117pavimo tak\u0173, vir\u0161kinimo trakto ar psichikos lig\u0105. Spazm\u0173 ir traukuli\u0173 priepuol\u012f gali i\u0161provokuoti stipri \u0161viesa (fotofobija) bei triuk\u0161mas (akustofobija). <\/p>\n

Neurologin\u0117 (susijaudinimo) stadija trunka sekan\u010dias 2-3 dienas, j\u0173 metu atsiranda CNS disfunkcijos po\u017eymiai. Pagrindinis \u0161ios ligos sindromas – progresuojantis encefalitas. \u0160iame periode i\u0161 prad\u017ei\u0173 vyrauja psichomotorinis sujaudinimas, hiperaktyvumas, neramumas, keistas elgesys, kliedesiai, haliucinacijos, hidrofobija (vandens baim\u0117). Hidrofobija pasitaiko 50% sergan\u010di\u0173 pasiutlige. Pasirod\u017eius pirmiesiems pasiutlig\u0117s po\u017eymiams, pagelb\u0117ti ne\u012fmanoma \u2013 \u017emogus ar gyv\u016bnas mir\u0161ta.<\/p>\n

Kaip apsisaugoti nuo \u0161ios pavojingos ligos<\/strong><\/p>\n

Norint apsisaugoti nuo pasiutlig\u0117s, kaip pataria specialist\u0117,  \u017emon\u0117ms reik\u0117t\u0173 vengti kontakt\u0173 su laukiniais ar ne\u017einomais valkataujan\u010diais keisto elgesio gyv\u016bnais. \u012etartinai besielgian\u010dius ar \u012ftariamus sergant pasiutlige gyv\u016bnus b\u016btina izoliuoti. Gyv\u016bnui \u012fkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti \u017eaizd\u0105. Jeigu kraujavimas i\u0161 \u017eaizdos nestiprus, jis nestabdomas. \u017daizd\u0105 reikia apie 5 minutes plauti tekan\u010diu vandeniu, dezinfekuoti.<\/p>\n

Akis, nos\u012f ar burn\u0105, patekus seil\u0117ms, plauti tekan\u010diu vandeniu.<\/p>\n

Apkand\u017eiojus sergan\u010diam ar ne\u017einomam gyv\u016bnui, vienintelis efektyviausias apsisaugojimo b\u016bdas nuo pasiutlig\u0117s \u2013 laiku \u012fskiepyti pasiutlig\u0117s vakcin\u0105. Kadangi liga mirtina, vakcinacij\u0105 reikia prad\u0117ti kuo skubiau. \u017dmon\u0117ms, kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas.<\/p>\n

Kokie galimi povakcininiai rei\u0161kiniai?<\/strong><\/p>\n

\u017dmon\u0117ms ir gyv\u016bnams \u0161iuolaikin\u0117s pasiutlig\u0117s vakcinos saugios, kontraindikacij\u0173 nenustatyta. Paskiepijus, galimos nesunkios vietin\u0117s reakcijos: paraudimas, patinimas. Nuo 1994 m. Lietuvoje naudojamos naujos kartos saugios, ma\u017eai nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 sukelian\u010dois pasiutlig\u0117s vakcinos.<\/p>\n

Pagal klinikinius po\u017eymius pasiutlig\u0119 galima tik \u012ftarti, kadangi ligos po\u017eymiai yra b\u016bdingi ne tik \u0161iai ligai. Tod\u0117l, vienintelis kelias, patvirtinantis galutin\u0119 pasiutlig\u0117s diagnoz\u0119, yra pasiutlig\u0117s virus\u0173 ar specifini\u0173 jo komponent\u0173 nustatymas, naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus.<\/p>\n

Tyrimai<\/strong><\/p>\n

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI)  specialistai atlieka pasiutlig\u0117s rizikos vertinim\u0105, ligos epidemiologinius tyrimus bei gyv\u016bn\u0173 vakcinacijos nuo pasiutlig\u0117s efektyvumo tyrimus, siekiant likviduoti ir kontroliuoti pasiutlig\u0119 Lietuvoje.<\/p>\n

Pagrindinis pasiutlig\u0117s \u0161altinis – pasiutlig\u0117s virusus platinantys laukiniai gyv\u016bnai (lap\u0117s, us\u016briniai \u0161unys).<\/p>\n

Gyv\u016bn\u0173 vakcinacija nuo pasiutlig\u0117s \u2013 pagrindin\u0117 prevencijos priemon\u0117. Visi namini\u0173 gyv\u016bn\u0117li\u0173 savininkai vien\u0105 kart\u0105 per metus tur\u0117t\u0173 profilakti\u0161kai paskiepyti savo augintinius. \u0160i prevencijos priemon\u0117 padeda \u017eenkliai suma\u017einti naujus pasiutlig\u0117s atvejus.<\/p>\n

2013 m. iki rugs\u0117jo m\u0117n. nustatytas ma\u017eiausias pasiutlig\u0117s paplitimas Lietuvoje per paskutinius trejus metus \u2013 0,33 proc.
2011 m. pasiutlig\u0117s paplitimas buvo 1,6 proc., 2010 m. \u2013 2,8 proc., 2009 m. \u2013 5,6 proc.<\/p>\n

Laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 pasiutlig\u0117s paplitimas buvo 0,77 proc., o namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u2013 1,11 proc.
2012 m. pasiutlig\u0117 buvo nustatyta 1 galvijui, 1 katei, 1 lapei ir 2 us\u016briniams \u0161unims, o 2013 m. iki rugs\u0117jo m\u0117n. Var\u0117nos raj. buvo registruotas tik 1 naminio \u0161uns pasiutlig\u0117s atvejis.<\/p>\n

Nuo 2006 m. prad\u0117ta ir toliau t\u0119siama laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 vakcinacija nuo pasiutlig\u0117s naudojant jaukus, suma\u017eino pasiutlig\u0117s paplitim\u0105 Lietuvoje iki minimumo.
Pasiutlig\u0117s liga dar ne\u012fveikta, tod\u0117l pusiaukel\u0117je sustoti negalima. Tyrimai rodo, kad laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 pasiutlig\u0117s likvidavimo priemon\u0117s yra efektyvios.
Tiriant krauj\u0105 2013 m. iki rugs\u0117jo m\u0117n. buvo nustatyti 44,23 proc. imunizuot\u0173 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173: 48,28 proc. jaun\u0173 lapi\u0173, 44,72 proc. suaugusi\u0173 lapi\u0173 ir 38,54 proc. suaugusi\u0173 us\u016brini\u0173 \u0161un\u0173.<\/p>\n

Vakcinacijos nuo pasiutlig\u0117s efektyvumo kontrolei, jaukuose su vakcina nuo pasiutlig\u0117s naudojamas tetraciklinas, kuris, gyv\u016bnui su\u0117dus jauk\u0105, atsideda kauliniame audinyje.
Tiriant tetraciklino atsid\u0117jim\u0105 danties ir apatinio \u017eandikaulio kauliniame audinyje 2013 m. iki rugs\u0117jo m\u0117n nustatyti 89,11 proc. jaun\u0173 lapi\u0173, 95,93 proc. suaugusi\u0173 lapi\u0173, 74,51 proc. jaun\u0173 us\u016brini\u0173 \u0161un\u0173 ir 89,39 % suaugusi\u0173 us\u016brini\u0173 \u0161un\u0173 su\u0117d\u0117 jaukus su vakcina nuo pasiutlig\u0117s.<\/p>\n

Gyv\u016bn\u0173 augintini\u0173 vakcinacijos nuo pasiutlig\u0117s efektyvumas 2006 \u2013 2013 m. Lietuvoje buvo daugiau kaip 90 proc.
Taip pat institute tiriami ir gyv\u016bn\u0173 augintini\u0173 kraujo m\u0117giniai i\u0161 Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Izraelio, Norvegijos, Latvijos, Malaizijos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Jei turi augintin\u012f<\/strong><\/p>\n

\u017dmogaus pareiga – r\u016bpintis gyv\u016bnais ir saugoti j\u0173 sveikat\u0105. I. Jacevi\u010dien\u0117 teigia, kad pasiutlig\u0119 galima lengvai kontroliuoti imunizuojant gyv\u016bnus ir tokiu b\u016bdu juos apsaugoti nuo u\u017esikr\u0117timo.
Gyv\u016bn\u0173 laikytojai kasmet privalo vakcinuoti gyv\u016bnus augintinius nuo pasiutlig\u0117s.<\/p>\n

Remiantis ES \u0161alyse galiojan\u010diais teis\u0117s aktais, kiekvienas gyv\u016bno savininkas privalo tur\u0117ti gyv\u016bno augintinio pas\u0105, kuriame b\u016bt\u0173 \u012fra\u0161yta: gyv\u016bno augintinio identifikacijos numeris, vakcinacijos nuo pasiutlig\u0117s duomenys.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasiutlig\u0117, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus ved\u0117ja dr. Ingrida Jacevi\u010dien\u0117, – viena seniausi\u0173 \u017einom\u0173 virusini\u0173 infekcij\u0173, kuria serga tiek \u017emon\u0117s, tiek gyv\u016bnai. Pasaulin\u0117 pasiutlig\u0117s diena minima kasmet rugs\u0117jo 28 dien\u0105. Tai yra  pranc\u016bz\u0173 mokslininko, Luiso Pastero, kuris 1885 m. pirmasis su bendraautoriais suk\u016br\u0117 vakcin\u0105 nuo pasiutlig\u0117s, mirties […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[53],"tags":[],"class_list":["post-4665","post","type-post","status-publish","format-standard","category-sveikatos-saltinis"],"yoast_head":"\nPasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija - \u0160ilut\u0117s naujienos<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija - \u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Pasiutlig\u0117, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus ved\u0117ja dr. Ingrida Jacevi\u010dien\u0117, – viena seniausi\u0173 \u017einom\u0173 virusini\u0173 infekcij\u0173, kuria serga tiek \u017emon\u0117s, tiek gyv\u016bnai. Pasaulin\u0117 pasiutlig\u0117s diena minima kasmet rugs\u0117jo 28 dien\u0105. Tai yra  pranc\u016bz\u0173 mokslininko, Luiso Pastero, kuris 1885 m. pirmasis su bendraautoriais suk\u016br\u0117 vakcin\u0105 nuo pasiutlig\u0117s, mirties […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2013-09-28T14:00:00+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2013\/09\/27\/thumbnails\/thumb_pasiut_ve.jpg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"7 minut\u0117s\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\\\/\\\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"Article\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/#article\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/\"},\"author\":{\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/232f475ddd4a7b5f49b3abc788b17e83\"},\"headline\":\"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija\",\"datePublished\":\"2013-09-28T14:00:00+00:00\",\"mainEntityOfPage\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/\"},\"wordCount\":1361,\"commentCount\":0,\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"articleSection\":[\"Sveikatos \u0161altinis\"],\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"CommentAction\",\"name\":\"Comment\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/#respond\"]}]},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/\",\"name\":\"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija - \u0160ilut\u0117s naujienos\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\"},\"datePublished\":\"2013-09-28T14:00:00+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\\\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"description\":\"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"width\":1700,\"height\":956,\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\"},\"sameAs\":[\"https:\\\/\\\/www.facebook.com\\\/silutes.naujienos\\\/\",\"https:\\\/\\\/www.youtube.com\\\/channel\\\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg\"]},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/232f475ddd4a7b5f49b3abc788b17e83\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\"},\"sameAs\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\"],\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/author\\\/ruta\\\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija - \u0160ilut\u0117s naujienos","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija - \u0160ilut\u0117s naujienos","og_description":"Pasiutlig\u0117, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus ved\u0117ja dr. Ingrida Jacevi\u010dien\u0117, – viena seniausi\u0173 \u017einom\u0173 virusini\u0173 infekcij\u0173, kuria serga tiek \u017emon\u0117s, tiek gyv\u016bnai. Pasaulin\u0117 pasiutlig\u0117s diena minima kasmet rugs\u0117jo 28 dien\u0105. Tai yra  pranc\u016bz\u0173 mokslininko, Luiso Pastero, kuris 1885 m. pirmasis su bendraautoriais suk\u016br\u0117 vakcin\u0105 nuo pasiutlig\u0117s, mirties […]","og_url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/","og_site_name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","article_published_time":"2013-09-28T14:00:00+00:00","og_image":[{"url":"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2013\/09\/27\/thumbnails\/thumb_pasiut_ve.jpg","type":"","width":"","height":""}],"author":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Written by":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","Est. reading time":"7 minut\u0117s"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"Article","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/#article","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/"},"author":{"name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/232f475ddd4a7b5f49b3abc788b17e83"},"headline":"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija","datePublished":"2013-09-28T14:00:00+00:00","mainEntityOfPage":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/"},"wordCount":1361,"commentCount":0,"publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"articleSection":["Sveikatos \u0161altinis"],"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"CommentAction","name":"Comment","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/#respond"]}]},{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/","name":"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija - \u0160ilut\u0117s naujienos","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website"},"datePublished":"2013-09-28T14:00:00+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pasiutlige-mirtina-virusine-infekcija\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Pasiutlig\u0117 \u2013 mirtina virusin\u0117 infekcija"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","description":"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!","publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","width":1700,"height":956,"caption":"\u0160ilut\u0117s naujienos"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/"},"sameAs":["https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","https:\/\/www.youtube.com\/channel\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg"]},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/232f475ddd4a7b5f49b3abc788b17e83","name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","caption":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf."},"sameAs":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt"],"url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/author\/ruta\/"}]}},"publishpress_future_workflow_manual_trigger":{"enabledWorkflows":[]},"amp_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4665","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4665"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4665\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4665"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4665"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4665"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}