![\"asparagus-1307604](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2017\/09\/19\/asparagus-1307604_960_720.jpg\" "\\"\\"")
<\/a>\u201eKod\u0117l taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos princip\u0173 ir prireikia grie\u017et\u0173 ar ma\u017eo kaloringumo diet\u0173?\u201c, \u2013 retori\u0161kai klausia medicinos moksl\u0173 daktar\u0117 ir gydytoja dietolog\u0117 Edita Gavelien\u0117, pasiteiravus apie diet\u0173 poveik\u012f sveikatai. Jai antrina ir BENU vaistinink\u0117 J\u016brat\u0117 Vai\u010di\u016bnien\u0117, teigianti, kad sveikam \u017emogui dietos nereikalingos. Su \u0161iomis specialist\u0117mis kalbame, kaip rasti tinkamiausi\u0105 maitinimosi b\u016bd\u0105 pertekliniame informacijos sraute, kuriame nei\u0161vengiamai susiduriame ir su neracionaliais patarimais ar \u012fsisen\u0117jusiais mitais.<\/strong><\/p>\nVisuomet palieka neigiam\u0173 pasekmi\u0173<\/strong><\/p>\n \u201eSiekis suma\u017einti k\u016bno mas\u0119 yra pagrindinis motyvas, d\u0117l kurio \u017emon\u0117s renkasi \u201estebuklingas\u201c ma\u017eo kaloringumo, vieno produkto ar kitokias dietas\u201c, \u2013 \u012f klausim\u0105 atsako dietolog\u0117 E. Gavelien\u0117. Kult\u016broje, kurioje \u012fvaizdis yra viskas, mes galime padaryti bet k\u0105 d\u0117l geresnio atvaizdo veidrodyje.<\/p>\n \u201eIr i\u0161ties \u2013 po keli\u0173 dien\u0173, savai\u010di\u0173 ar m\u0117nesi\u0173 grie\u017etos dietos veidrodyje matome m\u016bs\u0173 akimis kur kas geresn\u012f vaizd\u0105. Visgi ne\u012fvertiname, jog nei viena ma\u017eesnio nei 1000 kilokalorij\u0173 dieta nepraeina be pasekmi\u0173. Pasekmes sveikatai da\u017eniausiai pajau\u010diamos ne i\u0161 karto, o tik po m\u0117nesio ar pusme\u010dio. Jos gali pasireik\u0161ti ir kitoje kartoje, kai dietos laikosi besilaukianti moteris. Diet\u0173 sukeliama sistemin\u0117 \u017eala sveikatai nei\u0161vengiama \u2013 prast\u0117ja kraujo, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, vir\u0161kinimo ir kit\u0173 organizmo sistem\u0173 b\u016bkl\u0117, ma\u017e\u0117ja b\u016btinas mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir vitamin\u0173 kiekis organizme\u201c, \u2013 apie trumpalaiki\u0173 ar ilgalaiki\u0173 nepamatuot\u0173 diet\u0173 poveik\u012f pasakoja gydytoja dietolog\u0117 E. Gavelien\u0117.<\/p>\n Deja, \u0161is poveikis i\u0161ori\u0161kai kur\u012f laik\u0105 nepastebimas, tod\u0117l diet\u0173 besilaikantieji apie tai nesusim\u0105sto. Tokie \u017eenklai, kaip slenkantys plaukai, saus\u0117janti ar vystanti oda, jautri burnos gleivin\u0117, dant\u0173 jautrumas i\u0161duoda, jog organizmui tr\u016bksta maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Gydytojai tai apib\u016bdina paprastai: jei ma\u017eo kaloringumo \u2013 ma\u017eiau nei 1000 kilokalorij\u0173 \u2013 dieta u\u017esit\u0119sia ilgiau nei septynet\u0105 dien\u0173, organizmui gresia mitybos nepakankamumas.<\/p>\n Organizmas svor\u012f ma\u017eina raumen\u0173 mas\u0117s s\u0105skaita<\/strong><\/p>\n \u201eEvoliucijoje taip jau susiklost\u0117, jog ekstremaliose situacijose organizmas tr\u016bkstam\u0173 energini\u0173 med\u017eiag\u0173 ima ne i\u0161 riebal\u0173, o i\u0161 liesosios k\u016bno dalies \u2013 raumen\u0173. Riebalus organizmas saugo toms situacijoms, kai \u0161altyje reikia i\u0161laikyti k\u016bno temperat\u016br\u0105 ar tur\u0117ti rezerv\u0105 bado atveju. Tad turiu nuvilti \u2013 per savait\u0119 grie\u017etos dietos numetame ne riebalus, o taip reikaling\u0105 raumen\u0173 mas\u0119\u201c, \u2013 organizmo savireguliacijos re\u017eim\u0105 apib\u016bdina E. Gavelien\u0117.<\/p>\n Dietolog\u0117 teigia, jog d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, nuolat su tam tikrais tarpsniais besilaikant grie\u017et\u0173 diet\u0173, organizme neproporcingai padid\u0117ja riebalin\u0117 k\u016bno mas\u0117, tad pasiekiama prie\u0161ingo nei tikimasi efekto. D\u0117l did\u0117jan\u010dios riebalin\u0117s k\u016bno mas\u0117s l\u0117t\u0117ja metaboliniai procesai ir med\u017eiag\u0173 \u012fsisavinimas, savo ruo\u017etu k\u016bnas su maistu gaunam\u0105 energij\u0105 pradeda kaupti vietoj to, kad i\u0161eikvot\u0173.<\/p>\n Siekis radikaliai suma\u017einti riebalin\u0119 k\u016bno mas\u0119 taip pat yra \u017ealingas. Tam tikr\u0173 med\u017eiag\u0173 \u012fsisavinimas, chemin\u0117s organizmo reakcijos, l\u0105steli\u0173 atsinaujinimo procesai vyksta riebaliniame audinyje. \u201eJei, siekdami suma\u017einti k\u016bno riebalin\u0119 mas\u0119, suma\u017einame riebal\u0173 kiek\u012f mityboje, kyla pavojus, kad sutriks riebaluose tirpi\u0173 A, D, E, K vitamin\u0173 \u012fsisavinimas ir hormon\u0173 gamyba. Tai aktualu tiek vyrams, tiek moterims, visgi moterims tai svarbiau d\u0117l reprodukcini\u0173 organizmo galimybi\u0173 i\u0161saugojimo. Tad beveik tre\u010ddal\u012f m\u016bs\u0173 raciono gaunam\u0173 kalorij\u0173 turi sudaryti riebalai\u201c, \u2013 apie riebal\u0173 svarb\u0105 mityboje pasakoja BENU vaistinink\u0117 J\u016brat\u0117 Vai\u010di\u016bnien\u0117.<\/p>\n Galiausiai turime \u017einoti, kad su maistu gaunami riebalai yra did\u017eiausias k\u016bno energijos \u0161altinis, riebalai \u012feina \u012f vis\u0173 k\u016bno l\u0105steli\u0173 sud\u0117t\u012f, o poodinis riebalinis sluoksnis atlieka apsaugin\u0119 vidaus organ\u0173 funkcij\u0105 \u2013 apsaugo juos nuo kar\u0161\u010dio, \u0161al\u010dio ir netgi traum\u0173.<\/p>\n Geriausias maitinimosi re\u017eimas \u2013 tas, kurio galite laikytis vis\u0105 gyvenim\u0105<\/strong><\/p>\n Nors apie diet\u0173 \u201eyo-yo\u201c efekt\u0105 kalbama nuolat, tai \u017emoni\u0173 neatgraso nuo greito svorio metimo. K\u016bno mas\u0119 suma\u017einti daugiau nei 4 kilogramais per m\u0117nes\u012f nerekomenduojama bet kok\u012f k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n Dietolog\u0117 E. Gavelien\u0117 teigia, kad 4 kilogramais per m\u0117nes\u012f suma\u017einti svor\u012f saugu tik sergantiems nutukimu, tai yra, turintiesiems didesn\u012f nei 30 k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105. Jei k\u016bno mas\u0117 svyruoja antsvorio ribose (k\u016bno mas\u0117s indeksas nuo 25 iki 30), tuomet organizmas nepatirs \u017ealos k\u016bno mas\u0119 ma\u017einant 2 kilogramais per m\u0117nes\u012f. Svarbiausia \u2013 visi \u0161ie procesai turi b\u016bti daromi ne \u017emogui pasiskai\u010dius internete esan\u010di\u0173 patarim\u0173, o pri\u017ei\u016brint gydytojui dietologui.<\/p>\n \u201eVisiems likusiems, kuri\u0173 k\u016bno mas\u0117s indeksas yra iki 25, net neverta kalb\u0117ti apie diet\u0173 laikym\u0105si. \u0160iems \u017emon\u0117ms geriausias patarimas \u2013 saikingas ir racionalus maitinimasis, ne\u017ealojant organizmo stresin\u0117mis situacijomis ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 tr\u016bkumu\u201c, \u2013 pataria medicinos moksl\u0173 daktar\u0117.<\/p>\n BENU vaistinink\u0117 J\u016brat\u0117 Vai\u010di\u016bnien\u0117, profesionaliai u\u017esiimanti k\u016bno rengyba, i\u0161 savo patirties teigia, jog tik reguliari subalansuota mityba u\u017etikrina ilgalaikius k\u016bno mas\u0117s reguliavimo ir geros savijautos rezultatus.<\/p>\n \u201eEfektyviausia \u201edieta\u201c yra tokia, kurios \u017emogus gal\u0117t\u0173 laikytis vis\u0105 gyvenim\u0105. Savaime suprantama, tai jau nebe dieta, o visavertis mitybos re\u017eimas. Nei fiziologi\u0161kai, nei psichologi\u0161kai \u017emon\u0117s nesugeba atlaikyti grie\u017et\u0173 diet\u0173 maratonus \u2013 jie tik nusialina, i\u0161vargsta ir praranda vilt\u012f. Per ma\u017eai maisto med\u017eiag\u0173 gaunantis organizmas ne tik gyvena \u201ebado\u201c re\u017eimu ir i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 saugo jam b\u016btin\u0105 riebalin\u012f audin\u012f, bet ir anks\u010diau ar v\u0117liau sugr\u012f\u017eta nepasotinamu alkio jausmu. Tuomet ir u\u017esisuka begalin\u0117 grandin\u0117 \u2013 dieta, krintantis svoris, v\u0117liau per soti mityba ir greitai gr\u012f\u017etantis svoris\u201c, \u2013 diet\u0173 \u201eyo-yo\u201c princip\u0105 ai\u0161kina J. Vai\u010di\u016bnien\u0117.<\/p>\n Reguliariai, saikingai ir m\u0117gaujantis<\/strong><\/p>\n Kalb\u0117damos apie sveik\u0105 subalansuotos k\u016bno mas\u0117s i\u0161laikymo b\u016bd\u0105, abi specialist\u0117s vieningai sutaria \u2013 reguliar\u016bs valgymai kas tris valandas, o paskutinis valgymas \u2013 likus trims valandoms iki miego. \u017dmon\u0117ms rekomenduojami keturi \u2013 penki valgymai per dien\u0105, i\u0161 kuri\u0173 trys \u2013 pusry\u010diai, piet\u016bs ir vakarien\u0117, o likusieji \u2013 u\u017ekand\u017ei\u0173 forma.<\/p>\n Nepaprastai svarbi ir valgymo kult\u016bra, kurios senosios tradicijos Lietuvoje i\u0161nyko, o naujosios dar nesusiformavo. Valgymui turi b\u016bti skirtas laikas ir d\u0117mesys \u2013 tam tikru reguliariu metu, prie padengto stalo, su \u0161eima ar draugais vietoj televizoriaus. Tik tuomet \u017emogus geba pajusti sotumo ir pasitenkinimo maistu jausm\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eKod\u0117l taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos princip\u0173 ir prireikia grie\u017et\u0173 ar ma\u017eo kaloringumo diet\u0173?\u201c, \u2013 retori\u0161kai klausia medicinos moksl\u0173 daktar\u0117 ir gydytoja dietolog\u0117 Edita Gavelien\u0117, pasiteiravus apie diet\u0173 poveik\u012f sveikatai. Jai antrina ir BENU vaistinink\u0117 J\u016brat\u0117 Vai\u010di\u016bnien\u0117, teigianti, kad sveikam \u017emogui dietos nereikalingos. Su \u0161iomis specialist\u0117mis kalbame, kaip rasti tinkamiausi\u0105 maitinimosi b\u016bd\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[53],"tags":[],"class_list":["post-5215","post","type-post","status-publish","format-standard","category-sveikatos-saltinis"],"yoast_head":"\n