<\/p>\n
\u201eAnot D. Did\u017egalvio, pateikt\u0173 duomen\u0173, neblaivumo lygis kasdien \u012fprastai siekia nuo 0,10 iki 0,27 proc. vis\u0173 darbuotoj\u0173, bet jeigu \u012fmon\u0117s netikrina blaivumo, gali siekti ir 0,8 proc. \u201eIr jeigu i\u0161versime Lietuvos bendru masteliu, tai ateina 10 t\u016bkst. neblaivi\u0173 darbuotoj\u0173\u201d, \u2013 teig\u0117 D. Did\u017egalvis.
\nAnot jo, pagal \u012f darb\u0105 neblaiviai at\u0117jusi\u0173 darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173, pirmadienis yra neblaiviausia diena, bet pagal neblaivi\u0173 darbuotoj\u0173 proporcij\u0105 jai prilygsta savaitgaliai, \u0161iomis dienomis neblaivi\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173 procentas priart\u0117ja prie 0.25 proc. Blaiviausios savait\u0117s darbo dienos tre\u010diadienis ir ketvirtadienis, kai tokiaproporcija nukrenta \u017eemiau 0,15 proc.
\n\u201eBet statistika rodo, kad pakankamai raudonos dienos yra \u0161e\u0161tadienis ir sekmadienis, turb\u016bt nes daugeliui dirban\u010di\u0173 tokiais laikais sunkiau atsispirti ir yra daug ma\u017eiau kontrol\u0117s darbo vietoje d\u0117l ma\u017eesnio darbuotoj\u0173 kiekio, tad gal baimi\u0173 yra ma\u017eiau ir tai pakelia \u0161ias dienas iki pirmadienio lygio. Tre\u010diadienis ir ketvirtadienis yra blaiviausios dienos, o jau penktadienis krypsta link neblaivumo augimo\u201c, \u2013 ai\u0161kino D. Did\u017egalvis.
\nPasak jo, neblaiviausi yra \u017eem\u0117s \u016bkio ir mi\u0161kininkyst\u0117s bei paslaug\u0173 ir komunalinis sektoriai \u2013 0,2 proc. neblaivi\u0173 darbuotoj\u0173, kur sud\u0117tingos darbo s\u0105lygos. O ma\u017eiausiai su problema susiduriantys sektoriai, jo teigimu, tai per 3 metus didel\u012f progres\u0105 atlik\u0119s statyb\u0173 sektorius \u2013 0,13 proc. ir transporto sektorius \u2013 0,1 proc.
\n\u201ePrie\u0161 3 metus statybos sektorius buvo ypa\u010d arti, bet \u0161iandien\u0105 yra sektorius padar\u0119s did\u017eiausi\u0105 progres\u0105. Ir tai \u012fvyko d\u0117l paprast\u0173 priemoni\u0173, kuri\u0173 \u0117m\u0117si i\u0161 valstyb\u0117s ir \u012fmoni\u0173 pusi\u0173 ir buvo labai daug padaryta \u012fvedant blaivumo patikras. Suma\u017e\u0117jo beveik 2 kartus ir yra labai arti lyderiaujan\u010dio transporto sektoriaus\u201c, \u2013 komentavo jis. Statybos sektorius dabar lygiuojasi \u012f transport\u0105 \u2013 bendras atvej\u0173 skai\u010dius \u010dia suma\u017e\u0117jo daugiau negu dvigubai, nuo 0,29 iki 0,13 proc.<\/p>\n
19 proc. darbuotoj\u0173 bent kart\u0105 gyvenime dirbo daugiau d\u0117l gerian\u010di\u0173 koleg\u0173<\/strong><\/p>\n G. Belian teigia, kad alkohol\u012f darboviet\u0117se vartoja darbingiausia visuomen\u0117s grup\u0117, nuo 25 iki 59 met\u0173 asmenys. D\u0117l alkoholio ar jo sukelt\u0173 pagiri\u0173 darboviet\u0117se iki 19 proc. buvo priversti dirbti daugiau d\u0117l gerian\u010di\u0173 koleg\u0173, 15 proc. teig\u0117, kad j\u0173 pa\u010di\u0173 darbingumas pablog\u0117jo, 14 proc. bent kart\u0105 pav\u0117lavo darbe d\u0117l vartojimo, o 9 proc. bent kart\u0105 nepasirod\u0117 darbe. Pagal ELTA inf.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eAnot D. Did\u017egalvio, pateikt\u0173 duomen\u0173, neblaivumo lygis kasdien \u012fprastai siekia nuo 0,10 iki 0,27 proc. vis\u0173 darbuotoj\u0173, bet jeigu \u012fmon\u0117s netikrina blaivumo, gali siekti ir 0,8 proc. \u201eIr jeigu i\u0161versime Lietuvos bendru masteliu, tai ateina 10 t\u016bkst. neblaivi\u0173 darbuotoj\u0173\u201d, \u2013 teig\u0117 D. Did\u017egalvis. Anot jo, pagal \u012f darb\u0105 neblaiviai at\u0117jusi\u0173 darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173, pirmadienis yra […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":30632,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3873],"tags":[47],"class_list":["post-53189","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-elta","tag-pirmasis"],"yoast_head":"\n
\nLyginant 2014 ir 2020 met\u0173 laikotarpius, 2020 metais smarkiai padaug\u0117jo darbo metu alkohol\u012f vartojan\u010di\u0173 asmen\u0173, tai ap\u0117m\u0117 visus sektorius.
\n\u201eI\u0161 ties\u0173 pandeminiu periodu negal\u0117tume i\u0161skirti vieno sektoriaus, kur tas alkoholio vartojimas b\u016bt\u0173 didesnis ar ma\u017eesnis. I\u0161 esm\u0117s alkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojimas buvo pana\u0161us ir tarp tarnaujan\u010di\u0173 \u012fstaigose ir tarp dirban\u010di\u0173j\u0173 aptarnavimo sferoje arba kurie dirba pramon\u0117je. Tai mes matome procent\u0105 labai pana\u0161\u0173. Ir i\u0161 ties\u0173 3 i\u0161 4 i\u0161 t\u0173, kurie kasdien vartojo alkohol\u012f, vartojo alkohol\u012f ir darboviet\u0117se. Ir mes matome, kad tas alkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojimas buvo ma\u017eesnis nei 2014 metais, bet padaug\u0117jo \u017emoni\u0173 vartojan\u010di\u0173 darboviet\u0117se\u201c, \u2013 ai\u0161kino ji.
\nNTAKD 2014\u20132021 m. vykdyt\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad lyginant su 2014 m., 2020 m. bent kart\u0105 gyvenime alkohol\u012f darbe vartojo 39 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173 (2014 m. \u2013 35 proc.), bent kart\u0105 per paskutinius 12 m\u0117nesi\u0173 \u2013 15 proc. (2014 m. \u2013 15 proc.), bent kart\u0105 per paskutines 30 dien\u0173 \u2013 6 proc. (2014 m. \u2013 5 proc.)
\nKarantino laikotarpiu smarkiai suma\u017e\u0117jo psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, \u012fskaitant alkohol\u012f prevencijos ir kontrol\u0117s priemoni\u0173 \u012fgyvendinimas.
\nAnot G. Belian pateikt\u0173 rekomendacij\u0173, darboviet\u0117s turi nema\u017eai galimybi\u0173 \u012fgyvendinti psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo prevencij\u0105 ir ma\u017einti \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo darom\u0105 \u017eal\u0105. Tod\u0117l svarbu didinti s\u0105moningum\u0105 ir atsakomyb\u0119 d\u0117l psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo prevencijos taikymo.<\/p>\n