\u201ePadidintas cholesterolio kiekis yra koreguojamas aterosklerotin\u0117s kilm\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo bei progresavimo veiksnys, jo vert\u0119 turi \u017einoti kiekvienas, perkop\u0119s 40 m. am\u017ei\u0173. Siekiant suma\u017einti \u201eblogojo\u201c cholesterolio neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 aterosklerotin\u0117ms \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms galioja taisykl\u0117: kuo anks\u010diau pradedamas koreguoti padidintas cholesterolis ir kuo daugiau jis suma\u017einamas, tuo ma\u017eesn\u0117 ateroskleroz\u0117s vystymosi rizika kyla\u201c, \u2013 sako L\u0160A prezident\u0117.<\/p>\n
Tyrimo duomenimis, 27,8 proc. Seimo nari\u0173 cholesterolio kiekis kraujyje yra padid\u0117j\u0119s saikingai \u2013 tarp 5,20 ir 6,21 mmol\/l, 22,2 proc. turi normal\u0173 cholesterol\u012f \u2013 iki 5,20 mmol\/l, o 5,6 proc. skund\u017eiasi \u017eenkliu jo padid\u0117jimu, daugiau nei 6,24 mmol\/l.<\/p>\n
\u012etampa ir fizinio kr\u016bvio stoka<\/strong><\/p>\n Pasak S. Glaveckait\u0117s, nerim\u0105 kelia tai, kad 19,4 proc. apklaust\u0173j\u0173 patiria \u012ftamp\u0105, jau\u010diasi i\u0161sek\u0119 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kupinoje darbin\u0117je aplinkoje, 47,2 proc. nor\u0117t\u0173 sau skirti daugiau laiko, ta\u010diau jo neranda. 50 proc. respondent\u0173 neranda laiko reguliariam fiziniam kr\u016bviui. \u201eStresas, fizinio aktyvumo stoka bei cholesterolio koncentracijos padid\u0117jimas yra tie rizikos veiksniai, kuri\u0173 korekcijai turi b\u016bti skiriamas didesnis d\u0117mesys\u201c, \u2013 akcentuoja ji.<\/p>\n 36,1 proc. apklaust\u0173j\u0173 3 kartus per savait\u0119 bent 20 minu\u010di\u0173 skiria i\u0161tverm\u0119 ugdan\u010dioms sporto \u0161akoms, o 13,9 proc. nurod\u0117 nem\u0117gstantys sporto ir fizi\u0161kai aktyvus b\u016bnantys tik kai b\u016btina.<\/p>\n Apklausoje, palyginti su 2018 m. tyrimu, i\u0161lieka tos pa\u010dios teigiamos tendencijos: did\u017eioji Seimo nari\u0173 dalis (94,4 proc.) ner\u016bko \u2013 \u0161is rodiklis geresnis nei prie\u0161 5 metus, kai ner\u016bk\u0117 90,2 proc. Alkohol\u012f Seimo nariai vartoja saikingai \u2013 iki taur\u0117s vyno per dien\u0105 52,8 proc., prie\u0161 5 metus toki\u0173 buvo 52,5 proc. 75 proc. svoris yra normalus arba pora kilogram\u0173 didesnis nei tur\u0117t\u0173 b\u016bti, prie\u0161 5 metus toki\u0173 buvo 75,6 proc. 25 proc. \u0161iemet nurod\u0117, kad j\u0173 svoris \u017eymiai didesnis u\u017e t\u0105, kuris tur\u0117t\u0173 b\u016bti. 25 proc. respondent\u0173 kasdien i\u0161geria po taur\u0119 ir daugiau, o 22,2 proc. apskritai nevartoja alkoholio.<\/p>\n \u017dino savo rodiklius<\/strong><\/p>\n Daugelio Seimo nari\u0173 \u0161irdies susitraukimo da\u017enis bei kraujo spaudimas yra normal\u016bs. 86,1 proc. respondent\u0173 sako, kad j\u0173 pulsas yra 60-80 d\u016b\u017ei\u0173 per minut\u0119 ramyb\u0117s b\u016bsenoje, 11,1 proc. \u2013 da\u017enesnis, 2,8 proc. \u2013 nepastovus.<\/p>\n 44,4 proc. parlamentar\u0173 kraujosp\u016bdis yra normalus (vir\u0161utinis nuo 120 iki 139, apatinis 80-89), 22,2 proc. \u2013 padidintas (vir\u0161utinis 140 ir didesnis, apatinis 90 ir didesnis).<\/p>\n \u201eSeimo nariai neblogai \u017eino savo sveikatos rodiklius. Kraujosp\u016bd\u017eio ne\u017eino vos 11,1 proc., tiek pat ne\u017eino cukraus kiekio kraujyje. Vadinasi, jie r\u016bpinasi sveikata. Seimo nariai atspindi t\u0105 visuomen\u0117s dal\u012f, kurios rodikliai yra geresni nei statistinis Lietuvos vidurkis\u201c, \u2013 sak\u0117 S. Glaveckait\u0117.<\/p>\n 80,6 proc. Seimo nari\u0173 nurod\u0117, kad j\u0173 cukraus kiekis yra normalus, o 8,3 proc. \u2013 kad padidintas.<\/p>\n Apklausoje dalyvavo beveik i\u0161imtinai asmenys vir\u0161 40 m. \u201e40-60 m. am\u017eiaus asmenims Lietuvoje taikoma \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, siekiant suma\u017einti mirtingum\u0105 d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Ragin\u010diau visus \u017emones kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 d\u0117l \u0161ios programos\u201c, \u2013 sako L\u0160A prezident\u0117.<\/p>\n Rizikos veiksni\u0173 korekcija, ankstyva diagnostika bei gydymas turi teigiamos \u012ftakos dideliam Lietuvos gyventoj\u0173 mirtingumui nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, kuris yra did\u017eiausias ES ir vir\u0161ija jos vidurk\u012f net 4 kartus.<\/p>\n Apklausa atlikta gegu\u017e\u0117s 31 d. \u2013 bir\u017eelio 7 d., joje dalyvavo 36 parlamentarai.<\/p>\n Pagal BNS inf.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201ePadidintas cholesterolio kiekis yra koreguojamas aterosklerotin\u0117s kilm\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo bei progresavimo veiksnys, jo vert\u0119 turi \u017einoti kiekvienas, perkop\u0119s 40 m. am\u017ei\u0173. Siekiant suma\u017einti \u201eblogojo\u201c cholesterolio neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 aterosklerotin\u0117ms \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms galioja taisykl\u0117: kuo anks\u010diau pradedamas koreguoti padidintas cholesterolis ir kuo daugiau jis suma\u017einamas, tuo ma\u017eesn\u0117 ateroskleroz\u0117s vystymosi rizika kyla\u201c, \u2013 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53201,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[53],"tags":[47],"class_list":["post-53194","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-sveikatos-saltinis","tag-pirmasis"],"yoast_head":"\n