![\"Untitled-1](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2018\/12\/12_18\/Untitled-1_copy.jpg\")
<\/a>Apie 10 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 suvartoja ma\u017eiau m\u0117sos produkt\u0173 arba j\u0173 i\u0161 viso atsisako, parod\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f \u201eVilmorus\u201c atliktas \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas. Tokia tendencija stebima ir ma\u017emenin\u0117s prekybos rinkoje, kurioje, anot apklaus\u0105 u\u017esakiusios bendrov\u0117s \u201eMinordija\u201c atstov\u0173, auga vartotoj\u0173 d\u0117mesys augaliniam maistui.<\/strong><\/p>\nTyrimas parod\u0117, jog 8,4 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 yra fleksitarai \u2013 m\u0117sos vartojim\u0105 suma\u017ein\u0119 \u017emon\u0117s. Prie\u0161ingai nei vegetarai, kurie visi\u0161kai i\u0161 savo raciono i\u0161braukia m\u0117s\u0105, kiau\u0161inius ir pien\u0105, jie yra lankstesni.<\/p>\n
\u201eFleksitarai nenori visi\u0161kai atsisakyti m\u0117sos, ta\u010diau jie gerai supranta augalinio maisto svarb\u0105 kasdien\u0117je mityboje. J\u0173 motyvacija yra skirtinga: vieni augalin\u012f maist\u0105 sieja su geresne savijauta, kiti \u2013 su geresn\u0117mis maistin\u0117mis savyb\u0117mis, treti savo pasirinkim\u0105 grind\u017eia etikos ar aplinkosaugos argumentais\u201c, \u2013 teigia maisto ingredientais prekiaujan\u010dios bendrov\u0117s \u201eMinordija\u201c rinkodaros direktorius Adomas Galinis.<\/p>\n
Lietuvoje visi\u0161kai m\u0117sos nevalgo tik 1,5 proc. gyventoj\u0173. I\u0161 j\u0173: vegetarai – 0,7 proc., veganai – 0,7 proc., \u017ealiavalgiai – 0,1 procento. Visavalgiais save laiko 89,3 proc. \u0161alies gyventoj\u0173. Palyginimui, Did\u017eiojoje Britanijoje vegetar\u0173 ir vegan\u0173 yra 12 procent\u0173 (The Guardian, 2018), Vokietijoje \u2013 10 proc. (VEBU, 2017).<\/p>\n
Pasak A. Galinio, augant vartotoj\u0173 poreikiui, Lietuvoje atsiranda \u012fvairiausi\u0173 produkt\u0173 turting\u0173 ne gyv\u016bnini\u0173 baltym\u0173. Pirk\u0117jui, norin\u010diam rinktis augalin\u012f maist\u0105 vietoje gyvulinio, galimyb\u0117s spar\u010diai auga. Vegetari\u0161kas maistas u\u017eima vis daugiau vietos lietuvio l\u0117k\u0161t\u0117je, o augaliniai produktai tampa svarbesne prekybos centr\u0173 pasi\u016blos dalimi.<\/p>\n
\u201eRinkoje atsiranda vegani\u0161k\u0173 produkt\u0173 tradici\u0161kai \u201enevegani\u0161kose\u201c kategorijose kaip konditerija, m\u0117sa ar pienas, pvz., vegani\u0161ki tortai, ledai, vegani\u0161kos de\u0161rel\u0117s, s\u016bris. Naujai kuriami vegetari\u0161ki ar vegani\u0161ki gaminiai toli gra\u017eu nei\u0161stums m\u0117sos i\u0161 m\u016bs\u0173 mitybos, ta\u010diau jie leid\u017eia vartotojui rinktis daugiau augalinio maisto ir u\u017ekand\u017ei\u0173.<\/p>\n
Prekyba su did\u017eiaisiais tinklais rodo, kad vaisiai, uogos, dar\u017eov\u0117s, gr\u016bdai, rie\u0161utai populiar\u0117ja kaip ingredientai gamybai. Duonoje \u012fsitvirtino dar\u017eov\u0117s, kurios vis dr\u0105siau naudojamos ir konditerijoje, pavyzd\u017eiui, i\u0161 avokad\u0173 ar sald\u017ei\u0173 bulvi\u0173 galima pagaminti puik\u0173 krem\u0105 tortui, o nat\u016braliai nuspalvinti gaminius galime \u012fd\u0117dami mork\u0173, burok\u0117li\u0173 ar \u0161pinat\u0173\u201c, \u2013 sako A. Galinis.<\/p>\n
Pasaulyje ma\u017eesnio m\u0117sos vartojimo jud\u0117jimas n\u0117ra naujas \u2013 dalis vartotoj\u0173 stengiasi bent kart\u0105 savait\u0117je visai jos nevartoti. To pavyzd\u017eiai \u2013 populiarios akcijos \u201eMeatless Mondays\u201c (liet. pirmadieniai be m\u0117sos), \u201eVeggie Mondays\u201c (vegetari\u0161ki pirmadieniai) ir pan. Vis daugiau rink\u0173 prigyja tokie produktai kaip vegani\u0161kas far\u0161as, de\u0161rel\u0117s, m\u0117sainiai. \u0160ios alternatyvos populiar\u0117ja ir yra pritaikomos tradiciniams patiekalams gaminti, pavyzd\u017eiui, m\u0117sainiams i\u0161 dar\u017eovi\u0173 ar s\u016brio pyragams i\u0161 rie\u0161ut\u0173.<\/p>\n
Nors pasauliniame sveikesnio maisto jud\u0117jime augalinis maistas yra viena pagrindini\u0173 varom\u0173j\u0173 j\u0117g\u0173, ta\u010diau ma\u017eesnis m\u0117sos vartojimas n\u0117ra vienintel\u0117 tendencija. \u017dmon\u0117s visame pasaulyje ma\u017eina arba i\u0161 viso atsisako toki\u0173 produkt\u0173, kuriuose yra cukraus, druskos, angliavandeni\u0173, gliuteno, laktoz\u0117s ir kt.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Apie 10 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 suvartoja ma\u017eiau m\u0117sos produkt\u0173 arba j\u0173 i\u0161 viso atsisako, parod\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f \u201eVilmorus\u201c atliktas \u0161alies gyventoj\u0173 tyrimas. Tokia tendencija stebima ir ma\u017emenin\u0117s prekybos rinkoje, kurioje, anot apklaus\u0105 u\u017esakiusios bendrov\u0117s \u201eMinordija\u201c atstov\u0173, auga vartotoj\u0173 d\u0117mesys augaliniam maistui. Tyrimas parod\u0117, jog 8,4 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 yra fleksitarai \u2013 m\u0117sos vartojim\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[53],"tags":[],"class_list":["post-5403","post","type-post","status-publish","format-standard","category-sveikatos-saltinis"],"yoast_head":"\n