![\"skiepai\"](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2019\/09\/09_13\/skiepai.jpg\" "\\"")
<\/a>Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais d\u0117l vakcinacijos yra i\u0161saugoma nuo 2 iki 3 milijon\u0173 gyvybi\u0173, ta\u010diau \u0161ia tema atsiranda nema\u017eai kritik\u0173, kurie vie\u0161ina moksli\u0161kai nepagr\u012fstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomen\u0117je. Apie tai, kod\u0117l rizika nesiskiepyti yra daug didesn\u0117 nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomen\u0119, pasakoja \u0161eimos gydytoja i\u0161 Vilniaus Elena \u0160opyt\u0117.<\/strong><\/p>\nNauja medicinos era, i\u0161gelb\u0117jusi milijonus gyvybi\u0173<\/p>\n
Visais laikais buvo stengiamasi i\u0161vengti nepageidaujam\u0173 lig\u0173: jau prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u017emon\u0117s \u012fvairiausiais metodais band\u0117 apsaugoti save nuo raup\u0173 ir kit\u0173 lig\u0173, o tai palaipsniui atved\u0117 pasaul\u012f \u012f \u0161iuolaikin\u0119 vakcinacij\u0105.<\/p>\n
1796 m. E. Jenneris atliko eksperiment\u0105, kai paimti p\u016bliniai i\u0161 karvi\u0173 raupais sergan\u010dio \u017emogaus buvo \u012fskiepyti a\u0161tuonme\u010diam berniukui. Po pusantro m\u0117nesio ta pati proced\u016bra buvo pakartota naudojant \u017emoni\u0173 raupais sergan\u010diojo p\u016blius, ir nuo tos akimirkos, kai \u0161is b\u016bdas pasitvirtino, prasid\u0117jo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisid\u0117jo L.<\/p>\n
Pasteras, suk\u016br\u0119s vakcin\u0105 nuo pasiutlig\u0117s, ir vakcinacijos pasiekimai \u012fsib\u0117g\u0117jo.<\/p>\n
Pasaulis po vakcin\u0173 suk\u016brimo pasikeit\u0117 negr\u012f\u017etamai: daug gyvybi\u0173 nusine\u0161usios u\u017ekre\u010diamos ligos likviduotos, suma\u017e\u0117jo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis, buvo i\u0161naikinti raupai.<\/p>\n
Nebebijoma lig\u0173, nes neb\u0117ra sergan\u010di\u0173j\u0173 aplink<\/strong><\/p>\n \u0160iais metais kaip viena did\u017eiausi\u0173 gr\u0117smi\u0173 pasaulio sveikatai \u012fvardijamas dvejojimas vakcinacijos nauda. Tiesa, vakcinacijos skeptik\u0173 buvo visuomet, ta\u010diau \u0161iais laikais baisiomis u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis patys \u017emon\u0117s nebeserga ir aplink save nemato sergan\u010di\u0173j\u0173, tod\u0117l jie j\u0173 nebebijo, nebemato prasm\u0117s skiepytis ir lengviau \u012fsitraukia \u012f antivakcinin\u012f jud\u0117jim\u0105.<\/p>\n \u201eDa\u017eniausiai tie asmenys, kurie turi tam tikr\u0173 kompleks\u0173 ar psichologini\u0173 problem\u0173, lengviau patiki \u012fvairiausiomis konspiracijos teorijomis ir skleid\u017eia moksli\u0161kai nepagr\u012fstus faktus apie skiepus. I\u0161silavin\u0119 ir apsi\u0161viet\u0119 \u017emon\u0117s neinvestuot\u0173 savo brangaus laiko norint paneigti tai, k\u0105 pasaulio mokslas ir nesuskai\u010diuojamas kiekis klinikini\u0173 tyrim\u0173 jau seniai i\u0161tyr\u0117\u201c, \u2013 teigia \u0161eimos gydytoja E. \u0160opyt\u0117.<\/p>\n Galimyb\u0117 pasiskiepyti nemokamai<\/strong><\/p>\n Lyginant su kitomis pasaulio \u0161alimis, Lietuva gali d\u017eiaugtis tuo, kad valstyb\u0117 finansuoja daug skiep\u0173 tiek vaikams, tiek suaugusiems. Taigi, norint i\u0161vengti u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 protr\u016bki\u0173 ir apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, visi vaikai tur\u0117t\u0173 b\u016bti nemokamai paskiepyti nuo 14 infekcij\u0173 pagal vaik\u0173 profilaktini\u0173 skiepijim\u0173 kalendori\u0173, suaug\u0119 \u2013 nuo difterijos, stablig\u0117s, rizikos grup\u0117ms priklausantys \u017emon\u0117s \u2013 nuo gripo, pneumokokin\u0117s infekcijos.<\/p>\n Be to, \u0161eimos gydytoja E. \u0160opyt\u0117 pabr\u0117\u017eia, jog yra patvirtinta, kad vakcinos praeina daugiau patikr\u0173 negu eiliniai vaistai, tod\u0117l negalime tik\u0117ti nepagr\u012fstomis teorijomis ir rizikuoti savo sveikata. \u201eGan paradoksalu, kad vaistus vartojantys \u017emon\u0117s tai daro be jokios baim\u0117s, nesusim\u0105stydami apie vaisto sud\u0117t\u012f, jo priemai\u0161as bei galimus \u0161alutinius poveikius, ta\u010diau vakcin\u0173 vengia galvodami, jog daro sau ka\u017ek\u0105 blogo, nors tai prakti\u0161kai yra ne\u012fmanoma. Vert\u0117t\u0173 nerizikuoti savo sveikata ir skiepytis, nes tai yra vienintelis apsisaugojimo nuo u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 kelias\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n Moksli\u0161kai ne\u012frodyti mitai ir tikrov\u0117<\/strong><\/p>\n Tikriausiai dauguma esame gird\u0117j\u0119 \u012fvairiausi\u0173 teorij\u0173 apie tai, kad vakcinos yra nesaugios ir vert\u0117t\u0173 rim\u010diau vertinti nepageidaujamas j\u0173 reakcijas. Kaip beb\u016bt\u0173, kompetentingi medikai teigia, kad visos vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti tam tikras reakcijas, skirstomas \u012f vietines ir bendras. Remiantis Europos S\u0105jungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, veikia farmakologinio budrumo sistema, kuri skirta nustatyti, \u012fvertinti, steb\u0117ti bei persp\u0117ti apie galim\u0105 nepageidaujam\u0105 poveik\u012f \u012f vaist\u0105 ar vakcin\u0105. Lietuvoje apie tokias reakcijas sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai ir registracijos teis\u0117s tur\u0117tojai privalo prane\u0161ti atitinkamoms tarnyboms. Prane\u0161imai yra analizuojami, o pasikeitimas tokia informacija u\u017etikrina pacient\u0173 saugum\u0105.<\/p>\n Be to, da\u017enai t\u0117vai jautriai reaguoja \u012f savo vaik\u0173 skiepijim\u0105 ir mano, jog tai gali i\u0161balansuoti k\u016bdikio imunin\u0119 sistem\u0105, sukelti autizm\u0105 ar net staigi\u0105 mirt\u012f. Anot \u0161eimos gydytojos E. \u0160opyt\u0117s, nuo pat gimimo k\u016bdikio imunin\u0117 sistema pradeda kautis su t\u016bkstan\u010diais mikroorganizm\u0173, kurie atsiranda ant jo k\u016bno pavir\u0161iaus, ir tai \u2013 visi\u0161kai nat\u016bralus procesas. Naujagimio imunin\u0117 sistema tam puikiai prisitaikiusi, kuri, atsakydama \u012f mikroorganizm\u0173, patenkan\u010di\u0173 i\u0161 aplinkos, poveik\u012f, pasigamina savo gynybini\u0173 paj\u0117gum\u0173, tarp j\u0173 ir antik\u016bn\u0173. Vakcinos imituoja u\u017esikr\u0117tim\u0105 patogeniniais mikroorganizmais, o \u012fskiepyti vakcin\u0173 antigenai su\u017eadina imunines reakcijas, ta\u010diau nesukelia joki\u0173 \u017eymesni\u0173 patologini\u0173 poky\u010di\u0173 \u2013 ligos po\u017eymi\u0173.<\/p>\n Geriau u\u017esikr\u0117sti ir persirgti liga nat\u016braliai nei pasiskiepyti \u2013 dar vienas mitas, neturintis joki\u0173 s\u0105saj\u0173 su tikrove. Imunologai ir kiti medicinos ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra tas, kad u\u017e imunitet\u0105 yra mokama tam tikra kaina: po poliomielito skiepo suleidimo gali paskaud\u0117ti ranka, ta\u010diau nat\u016braliai u\u017esikr\u0117tus \u0161ia liga \u017emog\u0173 gali i\u0161tikti paraly\u017eius, u\u017esikr\u0117tus hepatitu B gali pasireik\u0161ti \u012fvair\u016bs kepen\u0173 negalavimai, nat\u016brali v\u0117jaraupi\u0173 infekcija gali sukelti pneumonij\u0105, ir tai tik ma\u017ea dalis pavyzd\u017ei\u0173, kurie gali i\u0161tikti \u017emog\u0173, \u017eaid\u017eiant\u012f su savo sveikata.<\/p>\n Atsisakymas skiepytis negalvojant apie pasekmes<\/strong><\/p>\n Gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepyt\u0173j\u0173 skai\u010dius \u0161alyje ir jos regionuose siekia 90\u201395 proc. tikslin\u0117s grup\u0117s asmen\u0173. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaik\u0173 profilaktini\u0173 skiepijim\u0173 kalendori\u0173, iki 2009 m. buvo pasiektos auk\u0161tos skiepijim\u0173 apr\u0117ptys (94\u201399 proc. paskiepyt\u0173 asmen\u0173 \u012fvairiose am\u017eiaus grup\u0117se), leid\u017eian\u010dios suvaldyti u\u017ekre\u010diam\u0105sias ligas, ta\u010diau analizuojant daugiametes tendencijas matyti, kad vaik\u0173 vakcinacijos apr\u0117ptys vis ma\u017e\u0117ja, keldamos gr\u0117sm\u0119 visiems aplinkiniams. Antivakcininis jud\u0117jimas visuomenei nekelia pavojaus tik tuomet, kai tai nedaro \u012ftakos kolektyviniam imunitetui, kuris yra \u012fgyjamas tada, kai 95 proc. \u017emoni\u0173 yra paskiepyti.<\/p>\n Jeigu tik\u0117sime \u012fvairiais mitais ir nesiskiepysime \u2013 nebeliks kolektyvinio imuniteto, o baisios ligos gal\u0117s v\u0117l i\u0161l\u012fsti \u012f dienos \u0161vies\u0105. Ne veltui PSO persp\u0117ja, jog per paskutiniuosius 50 met\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 paplitimas i\u0161augo net 4 kartus, o \u012f tai vert\u0117t\u0173 \u017evelgti itin atsakingai ir pasiskiepyti. Svarbiausia nebijoti naudotis \u0161ia gyvyb\u0119 ir sveikat\u0105 saugan\u010dia priemone, ir tik\u0117ti tik kompetenting\u0173 specialist\u0173 nuomone, nes visi jie teigia, jog rizika nesiskiepyti ir sulaukti negailesting\u0173 pasekmi\u0173 yra daug didesn\u0117 nei rizika pasiskiepijus.<\/p>\n Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais d\u0117l vakcinacijos yra i\u0161saugoma nuo 2 iki 3 milijon\u0173 gyvybi\u0173, ta\u010diau \u0161ia tema atsiranda nema\u017eai kritik\u0173, kurie vie\u0161ina moksli\u0161kai nepagr\u012fstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomen\u0117je. Apie tai, kod\u0117l rizika nesiskiepyti yra daug didesn\u0117 nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomen\u0119, pasakoja \u0161eimos gydytoja i\u0161 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[53],"tags":[],"class_list":["post-5494","post","type-post","status-publish","format-standard","category-sveikatos-saltinis"],"yoast_head":"\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"