![\"A.](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2019\/11\/11_12\/A._Jauniskyte-Ingeleviciene.jpg\" "\\"\\"")
<\/a>Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusi\u0173j\u0173, tiek vaik\u0173 nutukimo atvej\u0173 kasmet vis daug\u0117ja, o tokiai statistikai did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 daro \u012fvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo b\u016bdu ir baigiant genetiniais faktoriais.<\/strong><\/p>\nSkai\u010diuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, tod\u0117l itin svarbu kuo anks\u010diau pasteb\u0117ti nutukimo prie\u017eastis bei \u012fvertinti galimas pasekmes, o apie tai pla\u010diau pasakoja gydytoja dietolog\u0117 Au\u0161ra Jauni\u0161kyt\u0117-Ingelevi\u010dien\u0117.<\/strong><\/p>\n Neb\u0117ra aktualu vien suaugusiems<\/strong><\/p>\n Anot medicinos specialist\u0173, daugiausia antsvorio turin\u010di\u0173 paaugli\u0173 pastebima nuo 12 met\u0173, tod\u0117l nutukimo rizika jau seniai neb\u0117ra aktuali vien suaugusiesiems.<\/p>\n Norint diagnozuoti nutukim\u0105, specialistams u\u017etenka \u017einoti \u017emogaus \u016bg\u012f ir svor\u012f: suaugusiesiems yra apskai\u010diuojamas k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI), o vaikams naudojamos procentilio lentel\u0117s \u2013 jeigu skai\u010dius vir\u0161ija 97-\u0105j\u012f procentil\u012f, tuomet nustatomas antsvoris. Vaik\u0173 KMI gali b\u016bti apskai\u010diuojamas tik nuo 16 met\u0173.<\/p>\n Netiesa, kad valgo daugiau nesveiko maisto<\/strong><\/p>\n Daugelis tikriausiai pritart\u0173 min\u010diai, kad vaikai, valgantys daugiau nesveiko maisto, yra labiau nutuk\u0119, ta\u010diau moksliniai tyrimai rodo prie\u0161ingai \u2013 nutuk\u0119 vaikai neskanauja daugiau \u012fvairi\u0173 bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010di\u0173, saldumyn\u0173 ar kito nesveiko maisto u\u017e tuos, kuri\u0173 k\u016bno mas\u0117 siekia normos ribas.<\/p>\n I\u0161 ties\u0173, nutukimo prie\u017eas\u010di\u0173 yra labai daug ir ne visuomet galima labai tiksliai pasakyti, d\u0117l ko atsirado tam tikros pasekm\u0117s. \u201eVaiko svor\u012f lemia ne tik jo genai ar gyvenimo b\u016bdas, bet \u012ftak\u0105 daro net ir tai, kaip maitinosi mama ar mo\u010diut\u0117 savojo n\u0117\u0161tumo metu. Pavyzd\u017eiui, jei vaikas n\u0117\u0161tumo metu gavo nepakankam\u0105 maisto kiek\u012f, tai taip pat padidina vaiko nutukimo rizik\u0105\u201c, \u2013 teigia gydytoja dietolog\u0117 A. Jauni\u0161kyt\u0117-Ingelevi\u010dien\u0117.<\/p>\n \u017dinoma, nutukim\u0105 gali sukelti ir nepakankamas miegas, ilgas s\u0117d\u0117jimas prie kompiuterio ekrano, \u012ftampa ar stresas.<\/p>\n Valgymo sutrikimai \u2013 viena svarbiausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173<\/strong><\/p>\n Vaikai ir paaugliai da\u017enai turi valgymo sutrikim\u0173, sukelian\u010di\u0173 svorio did\u0117jim\u0105, \u2013 tai vadinama persivalgymo sutrikimu, kai \u017emogus suvalgo didel\u012f maisto kiek\u012f, arba emociniu valgymu, kai noras valgyti sustipr\u0117ja i\u0161gyvenant teigiamas ar neigiamas emocijas.<\/p>\n Neretai visuomen\u0117je ar net gydytoj\u0173 patarimuose yra rekomenduojama valgyti ma\u017eiau kart\u0173 per dien\u0105, vartoti daugiau vaisi\u0173 ar dar\u017eovi\u0173 ir padidinti fizin\u012f aktyvum\u0105, ta\u010diau jeigu svoris padid\u0117j\u0119s b\u016btent d\u0117l emocinio valgymo ar persivalgymo sutrikimo, \u2013 situacija tik pablog\u0117s klausantis toki\u0173 apribojim\u0173.<\/p>\n Pasak gydytojos dietolog\u0117s A. Jauni\u0161kyt\u0117s-Ingelevi\u010dien\u0117s, vaikai yra ypatingai jautr\u016bs \u012fvairiems mitybos ribojimams: kai u\u017edraud\u017eiame \u2013 labiau nori ir slapta persivalgo tam tikrais produktais, tod\u0117l kalbant su vaikais apie mityb\u0105 vert\u0117t\u0173 neskirstyti maisto \u012f sveik\u0105 ir nesveik\u0105 arba t\u0105, kur\u012f galima, ir t\u0105, kurio negalima.<\/p>\n Suaugusi\u0173j\u0173 negalavimai tampa vaik\u0173 ligomis<\/strong><\/p>\n \u0160iais laikais pastebima paradoksali tendencija: nutukim\u0105 turintys vaikai serga tomis ligomis, kuriomis prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f sirgo tik suaugusieji: II tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, kepen\u0173 surieb\u0117jimu, turi padid\u0117jus\u012f cholesterolio kiek\u012f kraujyje. Taip pat padid\u0117ja rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, tur\u0117ti s\u0105nari\u0173 problem\u0173 ar kovoti su tokiomis ortopedin\u0117mis ligomis kaip plok\u0161\u010diap\u0117dyst\u0117.<\/p>\n Ypatingai svarbu \u017einoti tai, kad kas antras nutuk\u0119s vaikas toks pat lieka ir suaug\u0119s, o tai eina koja kojon su \u012fvairiais sveikatos negalavimais, kurie gali lemti net storosios \u017earnos, kr\u016bties ar kitokios r\u016b\u0161ies v\u0117\u017e\u012f. Nutukimas trumpina \u017emogaus gyvenim\u0105, o jei tokios problemos j\u012f u\u017eklumpa dar vaikyst\u0117je, tuomet visos komplikacijos ir ligos \u012f dienos pavir\u0161i\u0173 i\u0161lenda \u017eymiai anks\u010diau.<\/p>\n Be to, turint nutukim\u0105, padid\u0117ja depresijos rizika ir nepasitik\u0117jimas savimi: da\u017eniausiai vaikai ir paaugliai b\u016bna nepatenkinti savo i\u0161vaizda, vengia bendrauti su draugais ar artimaisiais, neretai patys bando koreguoti savo svor\u012f, nepasitar\u0119 su kompetentingais medikais, o to daryti nevert\u0117t\u0173, nes veikiausiai atsiras dar daugiau problem\u0173.<\/p>\n Reik\u0161mingiausi\u0105 vaidmen\u012f atlieka t\u0117vai<\/strong><\/p>\n I\u0161 ties\u0173, suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 nutukimas labai skiriasi, ir koncentruojantis \u012f vaik\u0173 ar paaugli\u0173 atvej\u012f, nepatartina vis\u0173 pirma akcentuoti svorio ma\u017einimo.<\/p>\n \u201eSvarbiausia yra nustatyti nutukimo prie\u017eastis ir po truput\u012f stengtis jas \u0161alinti, kartu ma\u017einant ir nutukim\u0105 bei u\u017etikrinant, kad vaikas gaut\u0173 pakankamai maisto med\u017eiag\u0173 ir tai neigiamai nepaveikt\u0173 jo augimo ir brendimo\u201c, \u2013 pataria gydytoja dietolog\u0117 A. Jauni\u0161kyt\u0117-Ingelevi\u010dien\u0117.<\/p>\n Visame nutukimo gydymo etape t\u0117vai atlieka pat\u012f reik\u0161mingiausi\u0105 vaidmen\u012f, nes b\u016btent jie kiekvien\u0105 dien\u0105 b\u016bna su vaiku, diegia jam mitybos \u012fpro\u010dius ir rodo pavyzd\u012f. Vaikui b\u016btinas palaikymas ir jo negalima palikti vieno, nes jam sunku suprasti, kod\u0117l nebegalima valgyti tam tikr\u0173 dalyk\u0173, kod\u0117l reikia keisti tai, k\u0105 tiek met\u0173 gal\u0117jo daryti ir buvo nevar\u017eomas. Nutukimo gydymas tur\u0117t\u0173 tapti nat\u016braliu gyvenimo b\u016bdu: reguliarus valgymas, tam tikras fizinis aktyvumas, grynas oras, \u012ftampos ma\u017einimas ir blog\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsisakymas.<\/p>\n Visi k\u016bnai yra gra\u017e\u016bs ir visus juos reikia myl\u0117ti<\/strong><\/p>\n Tyrimai rodo, kad net vaikams, neturintiems nutukimo, t\u0117vai da\u017enai komentuoja j\u0173 i\u0161vaizd\u0105 ir tokiu b\u016bdu tik menkina j\u0173 savivert\u0119 bei didina nepasitik\u0117jim\u0105, o tai atsiliepia jiems ateityje, kai \u017emogus, esantis normalaus svorio, nem\u0117gsta ir nepriima savo k\u016bno.<\/p>\n D\u0117l \u0161ios prie\u017easties psichologai rekomenduoja t\u0117vams parinkti tinkamus \u017eod\u017eius ir jokiu b\u016bdu netransliuoti to, kad vaikas yra nutuk\u0119s, nes tuomet jis jau\u010diasi taip, lyg tur\u0117t\u0173 defekt\u0105. Geriau sakyti, kad vaikas turi nutukim\u0105, tuomet jam bus lengviau suprasti, kad tai yra laikina, ir ka\u017ekas ap\u010diuopiamo, ko galima atsikratyti.<\/p>\n Gydytoja dietolog\u0117 A. Jauni\u0161kyt\u0117-Ingelevi\u010dien\u0117 teigia, kad visais laikais buvo bandoma \u017emones g\u0105sdinti nutukimo pasekm\u0117mis, bet atsi\u017evelgiant \u012f pasaulio statistik\u0105 ai\u0161kiai matosi, kad nutukimo vis daug\u0117ja, tod\u0117l, pasak jos, \u0161iais laikais geriausia nutukimo prevencija b\u016bt\u0173 transliuoti prie\u0161ing\u0105 \u017einut\u0119.<\/p>\n \u201eManau, vis\u0173 svarbiausia yra pabr\u0117\u017eti tai, kad visi k\u016bnai yra gra\u017e\u016bs ir visus k\u016bnus reikia priimti ir myl\u0117ti, o ne versti \u017emog\u0173 pasikeisti liepiant drasti\u0161kai ma\u017einti svor\u012f. Juk visi mes esame skirting\u0173 aki\u0173, plauk\u0173 ar odos spalvos, lygiai taip pat turime ir skirtingus k\u016bnus, kurie yra vienodai vertingi ir visi turi teis\u0119 b\u016bti ir egzistuoti\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusi\u0173j\u0173, tiek vaik\u0173 nutukimo atvej\u0173 kasmet vis daug\u0117ja, o tokiai statistikai did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 daro \u012fvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo b\u016bdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skai\u010diuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, tod\u0117l itin svarbu kuo anks\u010diau pasteb\u0117ti nutukimo prie\u017eastis bei \u012fvertinti galimas pasekmes, o apie tai pla\u010diau pasakoja […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[53],"tags":[],"class_list":["post-5523","post","type-post","status-publish","format-standard","category-sveikatos-saltinis"],"yoast_head":"\n
Idealiu atveju tur\u0117t\u0173 keistis ne tik paties vaiko, bet ir visos \u0161eimos nari\u0173 \u012fpro\u010diai. Pavyzd\u017eiui, jei prie\u0161 tai \u0161eimoje niekas nevalg\u0117 pusry\u010di\u0173, dabar juos valgo visa \u0161eima. Taip pat svarbu, kad aktyvus laisvalaikis tapt\u0173 vis\u0173 pramoga.<\/p>\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"