{"id":5695,"date":"2013-01-11T16:00:00","date_gmt":"2013-01-11T18:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/"},"modified":"2013-01-11T16:00:00","modified_gmt":"2013-01-11T18:00:00","slug":"gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/","title":{"rendered":"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija"},"content":{"rendered":"

\"iStock<\/a>Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras primena, kad Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji da\u017eniausia mirties prie\u017eastis (po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173). 2011 metais jie buvo beveik penktadalio vis\u0173 mirties atvej\u0173 prie\u017eastis.<\/strong><\/p>\n

Tarp moter\u0173 vienas i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 yra gimdos kaklelio v\u0117\u017eys. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 metais u\u017eregistruoti 462 mirties nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvejai. 2011 metais \u0161i liga nusine\u0161\u0117 213 moter\u0173 gyvybes.<\/strong><\/p>\n

Palyginti su mirtingumu Europoje, Lietuva atrodo gan\u0117tinai li\u016bdnai. Eurostato duomenimis, 2009 metais ES \u0161alyse mir\u0161tamumas nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio siek\u0117 vidutini\u0161kai 3,3 atv.\/100 000 gyv., o Lietuva pagal \u0161\u012f rodikl\u012f buvo antra (9 atv.\/100 000 gyv.). Mus \u201elenkia\u201c tik Rumunija, kur mir\u0161tamumas nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio siek\u0117 13,4 atv.\/100 000 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra piktybinis gimdos dalies (kaklelio) navikas. J\u012f gali sukelti \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV) infekcija, ilgalaikis oralini\u0173 kontraceptini\u0173 priemoni\u0173 vartojimas, gimdym\u0173 skai\u010dius, n\u0117\u0161tumo nutraukimas bei kiti socialiniai ir ekonominiai veiksniai.<\/p>\n

Svarbu yra tai, jog \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV) infekcija perduodama lie\u010diant u\u017esikr\u0117tusio \u017emogaus lytinius organus ar lytini\u0173 santyki\u0173 metu. Da\u017eniausiai \u0161i infekcija praeina nesukeldama simptom\u0173, ta\u010diau gali nulemti karp\u0173 atsiradim\u0105 ant lytini\u0173 organ\u0173, u\u017edegimus (priklausomai nuo viruso tipo). Ilgainiui daugeliui \u017emoni\u0173 \u0161is virusas pasi\u0161alina i\u0161 organizmo, ta\u010diau daliai i\u0161lieka ir v\u0117liau sukelia v\u0117\u017einius pakitimus. Moterims \u0161is virusas da\u017eniausiai sukelia gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f, ta\u010diau tai gali b\u016bti ir mak\u0161ties, i\u0161ang\u0117s, vyrams – ir varpos v\u0117\u017eio atsiradimo prie\u017eastis.<\/p>\n

Lytiniai santykiai jauname am\u017eiuje bei didel\u0117 lytini\u0173 partneri\u0173 kaita siejama su didesne rizika u\u017esikr\u0117sti \u017dPV, o tuo pa\u010diu – ir susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu. Moksliniai tyrimai rodo, kad jei mergina lytin\u012f gyvenim\u0105 pradeda nesulaukusi 16 met\u0173 am\u017eiaus, ji turi ma\u017edaug 2-4 kartus didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu (palyginti su merginomis, kurios lytin\u012f gyvenim\u0105 prad\u0117jo vyresn\u0117s nei 20-ies). Taigi lytin\u012f gyvenim\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti kuo v\u0117liau, o lytinius partnerius keisti kuo re\u010diau.<\/p>\n

\u012erodyta, kad ilgai vartojant oralinius kontraceptikus, did\u0117ja rizika susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu. Jei moteris vartoja kontraceptikus ilgiau nei 5 metus, ji turi 2 kartus didesn\u0119 tikimyb\u0119 susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu nei oralini\u0173 kontraceptik\u0173 nevartojanti moteris.<\/p>\n

Taip pat gimdym\u0173 skai\u010dius turi ry\u0161\u012f su gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atsiradimu. Lyginant moteris, kurios gimd\u0117 7 kartus ir daugiau, ir tas, kurios gimd\u0117 iki 3 kart\u0173, pasteb\u0117ta, kad daugiau gimd\u017eiusios moterys gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu sirgo 2-4 kartus da\u017eniau. <\/p>\n

Manoma, kad gimdymo metu pa\u017eeist\u0105 gimdos kaklel\u012f lengviau paveikia \u017dPV infekcija ar kiti \u017ealingi veiksniai, skatinantys onkologinius pakitimus. \u0160i rizika taip pat siejama ir su n\u0117\u0161tumo nutraukimais.<\/p>\n

Dar vienas rizikos veiksnys yra socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s s\u0105lygos. Tyrimai rodo, kad \u017eem\u0105 i\u0161silavinim\u0105 turin\u010dios moterys gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu serga 2-3 kartus da\u017eniau. Tai sietina su j\u0173 elgesiu – lytini\u0173 partneri\u0173 bei n\u0117\u0161tum\u0173 skai\u010diumi, \u017ealingais \u012fpro\u010diais, mityba. \u0160i rizikos veiksni\u0173 grup\u0117 skatina ne tik gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f, bet ir kitokius onkologinius susirgimus.<\/p>\n

Saugo skiepai, prezervatyvai, sveikas gyvenimo b\u016bdas<\/strong><\/p>\n

Specifin\u0117 profilaktikos priemon\u0117 yra skiepijimas nuo \u017dPV infekcijos. \u0160ia vakcina tikslingiausia skiepytis mergait\u0117ms ir jaunoms merginoms, dar netur\u0117jusioms lytini\u0173 santyki\u0173 – taip u\u017etikrinama, kad dar neu\u017esikr\u0117sta \u017dPV ir vakcina bus efektyvi.
\u0160iuo metu Lietuvoje yra svarstoma \u012ftraukti vakcin\u0105 nuo \u017dPV \u012f skiep\u0173 kalendori\u0173.<\/p>\n

Barjerini\u0173 kontraceptini\u0173 priemoni\u0173 (t. y. prezervatyv\u0173) naudojimas suma\u017eina tikimyb\u0119 u\u017esikr\u0117sti \u0161iuo virusu, nes apsaugo gimdos kaklel\u012f ir kitus lytinius organus nuo tiesioginio kontakto su infekuoto asmens lytiniais organais. Taip pat renkantis barjerines kontraceptines priemones vietoj oralini\u0173 kontraceptik\u0173 galima i\u0161vengti hormonini\u0173 poky\u010di\u0173 moters organizme, skatinan\u010di\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atsiradim\u0105.<\/p>\n

Kitos priemon\u0117s, kurios padeda i\u0161vengti gimdos kaklelio v\u0117\u017eio, yra visavert\u0117 mityba, \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsisakymas. Sveika ir tinkama mityba suteikia \u017emogui energijos ir gyvybinei organizmo veiklai reikaling\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173, tod\u0117l u\u017etikrina normal\u0173 vystym\u0105si, nuolatin\u012f k\u016bno l\u0105steli\u0173 atsinaujinim\u0105. Ypa\u010d svarb\u016bs vitaminai A, C, E, B9, kurie saugo chromosomas nuo pakitim\u0173, dalyvauja l\u0105steli\u0173 dalijimosi procese, veikia kaip antioksidantai.<\/p>\n

Vitamino A \u0161altinis – \u017euv\u0173 taukai, sviestas, kiau\u0161inio trynys, morkos, moli\u016bgai, kop\u016bstai ir kitos \u017ealios dar\u017eov\u0117s.  Vitaminas C gaunamas i\u0161 citrusini\u0173 vaisi\u0173, serbent\u0173, pomidor\u0173, bulvi\u0173 ar svog\u016bn\u0173. Vitamino E gausu aliejuje, gr\u016bdin\u0117se kult\u016brose.<\/p>\n

R\u016bkymas taip pat svarbus gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizikos veiksnys. R\u016bkymo metu \u012fkv\u0117pt\u0173 d\u016bm\u0173 metabolitai per krauj\u0105 patenka \u012f gimdos kaklelio gleivin\u0119, kur veikia l\u0105steles ir skatina pakitimus jose, tod\u0117l r\u016bkymo nutraukimas yra gimdos kaklelio v\u0117\u017eio profilaktikos priemon\u0117, apsauganti ir nuo kit\u0173 lokalizacij\u0173 v\u0117\u017eio.<\/p>\n

B\u016btina tikrintis<\/strong><\/p>\n

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra pavojingas d\u0117l to, kad da\u017eniausiai pastebimas per v\u0117lai, kai liga jau b\u016bna pa\u017eengusi ir gydymas yra sud\u0117tingas.<\/p>\n

Norint anksti diagnozuoti lig\u0105 bei i\u0161vengti galim\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 ir komplikacij\u0173, taikoma antrin\u0117 profilaktika, kuri da\u017eniausiai siejama su patikros programomis.<\/p>\n

Siekiant suma\u017einti Lietuvos moter\u0173 sergamum\u0105 gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingum\u0105 nuo \u0161ios ligos, 2004 metais prad\u0117ta \u012fgyvendinti gimdos kaklelio piktybini\u0173 navik\u0173 prevencini\u0173 priemoni\u0173 programa, finansuojama i\u0161 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173. Joje gali dalyvauti visos apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu 25-60 met\u0173 moterys: kart\u0105 per trejus metus nemokamai i\u0161sitirti d\u0117l gimdos kaklelio ikiv\u0117\u017eini\u0173 pakitim\u0173 ar v\u0117\u017eio.<\/p>\n

Kasmet – per 3300 v\u0117\u017eio \u012ftarim\u0173<\/strong><\/p>\n

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencin\u0117s programos pasaulyje \u012fgyvendinamos jau senai. Pavyzd\u017eiui, Olandijoje pana\u0161i programa \u012fgyvendinama jau nuo pra\u0117jusio am\u017eiaus devintojo de\u0161imtme\u010dio. Tai suma\u017eino mirtingum\u0105 nuo \u0161io v\u0117\u017eio nuo 7,3 (1970 metais) iki 1,9 mirties atvejo, tenkan\u010dio 100 000 moter\u0173 (2007 metais).<\/p>\n

Puik\u016bs gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencini\u0173 program\u0173 \u012fgyvendinimo pavyzd\u017eiai yra ir Skandinavijos \u0161alys. Islandija, Suomija, \u0160vedija, Danija prad\u0117jo tikrinti moteris nuo 1962-1964 met\u0173, Norvegija – nuo 1995-\u0173j\u0173. Per 2000-2004 met\u0173 laikotarp\u012f mirtingumas nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio \u0161iose \u0161alyse suma\u017e\u0117jo 63-83 procentais.<\/p>\n

Deja, Lietuva negali pasigirti tokiais rezultatais. Nors prevencin\u0117 programa \u012fgyvendinama nuo 2004 met\u0173, mirtingumas ir toliau i\u0161lieka gana auk\u0161tas ir kasmet siekia 9-10 mirties atvej\u0173, tenkan\u010di\u0173 100 000 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose, 2011 met\u0173 duomenimis, buvo prisiregistravusios 875 772 25-60 met\u0173 am\u017eiaus moterys. Tais metais Lietuvoje i\u0161tirti 116 662 moter\u0173 gimdos kaklelio citologiniai tepin\u0117liai, i\u0161 j\u0173 daugiau nei 3 300 rasti ikiv\u0117\u017einiai pakitimai ar v\u0117\u017eys.<\/p>\n

N\u0117 viena moteris negali b\u016bti tikra, kad tarp t\u0173 trij\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 moter\u0173 neatsidurs ji pati.<\/p>\n

Kreipkit\u0117s \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105<\/strong><\/p>\n

Norint pasitikrinti sveikat\u0105, reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105, aku\u0161er\u012f – ginekolog\u0105 ar aku\u0161er\u012f, bendrosios praktikos slaugytoj\u0105. Jums bus atliktas PAP testas (gimdos kaklelio l\u0105steli\u0173 citologinis tyrimas).<\/p>\n

Tai neskausminga proced\u016bra, kurios metu paimamas tepin\u0117lis nuo gimdos kaklelio pavir\u0161iaus ir i\u0161 kaklelio kanalo: \u0161velniai br\u016bk\u0161tel\u0117jus mentele ar \u0161luotele paimama tiriamoji med\u017eiaga, kuri i\u0161tiriama mikroskopu.<\/p>\n

Jei tyrimo metu bus rasta pakitim\u0173, apie tai Jums bus prane\u0161ta. I\u0161kilus koki\u0173 nors neai\u0161kum\u0173 d\u0117l programos, pasikonsultuokite su \u0161eimos gydytoju ar aku\u0161eriu – ginekologu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras primena, kad Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji da\u017eniausia mirties prie\u017eastis (po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173). 2011 metais jie buvo beveik penktadalio vis\u0173 mirties atvej\u0173 prie\u017eastis. Tarp moter\u0173 vienas i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 yra gimdos kaklelio v\u0117\u017eys. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 metais u\u017eregistruoti 462 mirties nuo gimdos […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[53],"tags":[],"class_list":{"0":"post-5695","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","6":"category-sveikatos-saltinis"},"yoast_head":"\nGimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija - \u0160ilut\u0117s naujienos<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija - \u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras primena, kad Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji da\u017eniausia mirties prie\u017eastis (po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173). 2011 metais jie buvo beveik penktadalio vis\u0173 mirties atvej\u0173 prie\u017eastis. Tarp moter\u0173 vienas i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 yra gimdos kaklelio v\u0117\u017eys. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 metais u\u017eregistruoti 462 mirties nuo gimdos […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2013-01-11T18:00:00+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2013\/01\/08\/thumbnails\/thumb_iStock_000006244050Medium-women-arms-up1.jpg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"6 minut\u0117s\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\\\/\\\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"Article\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/#article\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/\"},\"author\":{\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/232f475ddd4a7b5f49b3abc788b17e83\"},\"headline\":\"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija\",\"datePublished\":\"2013-01-11T18:00:00+00:00\",\"mainEntityOfPage\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/\"},\"wordCount\":1180,\"commentCount\":0,\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"articleSection\":[\"Sveikatos \u0161altinis\"],\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"CommentAction\",\"name\":\"Comment\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/#respond\"]}]},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/\",\"name\":\"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija - \u0160ilut\u0117s naujienos\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\"},\"datePublished\":\"2013-01-11T18:00:00+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\\\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"description\":\"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"width\":1700,\"height\":956,\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\"},\"sameAs\":[\"https:\\\/\\\/www.facebook.com\\\/silutes.naujienos\\\/\",\"https:\\\/\\\/www.youtube.com\\\/channel\\\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg\"]},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/232f475ddd4a7b5f49b3abc788b17e83\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\"},\"sameAs\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\"],\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/author\\\/ruta\\\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija - \u0160ilut\u0117s naujienos","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija - \u0160ilut\u0117s naujienos","og_description":"Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras primena, kad Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji da\u017eniausia mirties prie\u017eastis (po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173). 2011 metais jie buvo beveik penktadalio vis\u0173 mirties atvej\u0173 prie\u017eastis. Tarp moter\u0173 vienas i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 yra gimdos kaklelio v\u0117\u017eys. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 metais u\u017eregistruoti 462 mirties nuo gimdos […]","og_url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/","og_site_name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","article_published_time":"2013-01-11T18:00:00+00:00","og_image":[{"url":"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2013\/01\/08\/thumbnails\/thumb_iStock_000006244050Medium-women-arms-up1.jpg","type":"","width":"","height":""}],"author":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Written by":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","Est. reading time":"6 minut\u0117s"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"Article","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/#article","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/"},"author":{"name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/232f475ddd4a7b5f49b3abc788b17e83"},"headline":"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija","datePublished":"2013-01-11T18:00:00+00:00","mainEntityOfPage":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/"},"wordCount":1180,"commentCount":0,"publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"articleSection":["Sveikatos \u0161altinis"],"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"CommentAction","name":"Comment","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/#respond"]}]},{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/","name":"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija - \u0160ilut\u0117s naujienos","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website"},"datePublished":"2013-01-11T18:00:00+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/gimdos-kaklelio-vezys-problema-rizika-ir-prevencija\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: problema, rizika ir prevencija"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","description":"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!","publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","width":1700,"height":956,"caption":"\u0160ilut\u0117s naujienos"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/"},"sameAs":["https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","https:\/\/www.youtube.com\/channel\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg"]},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/232f475ddd4a7b5f49b3abc788b17e83","name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","caption":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf."},"sameAs":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt"],"url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/author\/ruta\/"}]}},"publishpress_future_workflow_manual_trigger":{"enabledWorkflows":[]},"amp_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5695","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5695"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5695\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5695"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5695"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5695"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}