\u201eKalbant apie situacij\u0105 Lietuvoje, esame viena i\u0161 t\u0173 \u0161ali\u0173, kuri padar\u0117 did\u017eiul\u0119 pa\u017eang\u0105 \u012ftraukiojo ugdymo srityje. Ta\u010diau, kaip ir visur, i\u0161\u0161\u016bki\u0173 i\u0161lieka ir pas mus. Tuos i\u0161\u0161\u016bkius sprend\u017eiame. \u012etraukusis ugdymas n\u0117ra vienos dienos darbas. (…) Finansavimas \u0161iai sri\u010diai yra i\u0161aug\u0119s ir augs toliau\u201c, \u2013 pirmadien\u012f surengtos spaudos konferencijos metu kalb\u0117jo I. Gai\u017ei\u016bnas.<\/p>\n
\u201e\u0160iais metais numatomas \u012fprastas speciali\u0173j\u0173 ugdymosi poreiki\u0173 turin\u010di\u0173 mokini\u0173 srautas. U\u017e mokykl\u0173 dur\u0173 n\u0117ra laukian\u010di\u0173 mini\u0173. Taip pat specialiosios klas\u0117s ir specialiosios mokyklos i\u0161lieka kaip galimyb\u0117 rinktis t\u0117vams. (…) Svarbiausia yra nusiteikimas ir bendruomen\u0117s susitelkimas. Reikia dr\u0105siai imtis mokyti visus mokinius. Neturime prabangos nuspr\u0119sti, kuriuos mokinius mokysime, o kuri\u0173 nemokysime\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 viceministras.<\/p>\n
Nors vie\u0161ojoje erdv\u0117je nuog\u0105staujama, kad ugdymo \u012fstaigos, ypa\u010d \u0161alies regionuose, dar n\u0117ra pasiruo\u0161usios priimti speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173 turin\u010dius vaikus, I. Gai\u017ei\u016bnas tikina, kad ma\u017eesni\u0173 Lietuvos savivaldybi\u0173 mokyklos su \u012ftraukiuoju ugdymu susiduria jau kur kas seniau.<\/p>\n
\u201eMano supratimu, regionuose mokyklos yra net geriau pasiruo\u0161usios vertybi\u0161kai, nes jos jau daug seniau susid\u016br\u0117 su i\u0161\u0161\u016bkiais, jog reikia mokyti visus vaikus. Rajonuose yra daugyb\u0117 puikiai veikian\u010di\u0173 mokykl\u0173 pavyzd\u017ei\u0173\u201c, \u2013 \u017eurnalistams sak\u0117 viceministras.<\/p>\n
\u201eDalis mokykl\u0173 \u012ftrauk\u0173j\u012f ugdym\u0105 prad\u0117jo \u012fgyvendinti jau prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius, dalis j\u012f atranda tik dabar. Daugelyje savivaldybi\u0173 galime pasid\u017eiaugti s\u0117kmingais \u012ftraukiojo ugdymo pavyzd\u017eiais, s\u0117kmingomis praktikomis\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Lietuvos \u012ftraukties \u0161vietime centro direktor\u0117s Sandros Valantiejien\u0117s teigimu, esmin\u0117s s\u0105lygos \u0161vietimo bendruomen\u0117ms s\u0117kmingai \u017eengti \u012ftraukiojo ugdymo keliu \u0161alyje yra sukurtos.<\/p>\n
\u201eS\u0105lygos \u012ftraukiajam ugdymui Lietuvoje yra nuolat gerinamos. Mokyklos tikrai turi did\u017eiul\u0119 patirt\u012f, kaip t\u0105 daryti. (…) Pastaruoju metu daug dirbame ne tik su pedagogais ir \u0161vietimo pagalbos specialistais, bet ir su mokytoj\u0173 pad\u0117j\u0117jais, kurie taip pat yra labai svarbi grandis \u201c, \u2013 pirmadien\u012f vykusioje konferencijoje teig\u0117 S. Valantiejien\u0117.<\/p>\n
Tai, kad \u012ftraukiojo ugdymo sritis reikalauja nuolatini\u0173 pastang\u0173 akcentavo ir I. Gai\u017ei\u016bnas.<\/p>\n
\u201e\u012etraukusis ugdymas n\u0117ra jokia reforma. Tai \u2013 nuolatinis, vertybinis procesas. Darbai \u012ftraukiojo ugdymo srityje nesibaigs su \u0161ios Vyriausyb\u0117s kadencija ar 2024 met\u0173 rugs\u0117ju. Juos prival\u0117s t\u0119sti visos ateinan\u010dios Vyriausyb\u0117s ir pati \u0161veitimo bendruomen\u0117\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 jis.<\/p>\n
Nuo \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo mokyklos turi b\u016bti pasirengusios priimti speciali\u0173j\u0173 ugdymosi poreiki\u0173 turin\u010dius vaikus, jei to pageidauja j\u0173 t\u0117vai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaik\u0173 su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraam\u017eiais.<\/p>\n
\u201eSvarbu pabr\u0117\u017eti, kad \u0161iuo metu turime daugiau nei 90 proc. vaik\u0173 su specialiaisiais ugdymosi poreikiais bendr\u0173j\u0173 ugdymo mokykl\u0173 klas\u0117se. Taip pat 3 proc. mokini\u0173 turime specialiosiose klas\u0117se bendrojo ugdymo mokyklose, 7 proc. mokini\u0173 specialiosiose mokyklose\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Gai\u017ei\u016bnas.<\/p>\n
Ministerijos duomenimis, ma\u017edaug\u00a075 proc.\u00a0specialiuosius ugdymosi poreikius turin\u010di\u0173 mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173\u00a0yra nedideli\u0173 arba vidutini\u0173 poreiki\u0173 (apie 35,4 t\u016bkst.), o apie\u00a025 proc. (daugiau nei 12,6 t\u016bkst.) besimokan\u010di\u0173j\u0173 yra dideli\u0173 ir labai dideli\u0173 speciali\u0173j\u0173 ugdymo poreiki\u0173.<\/p>\n
Raminta Majauskait\u0117 (ELTA)<\/em><\/strong><\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eKalbant apie situacij\u0105 Lietuvoje, esame viena i\u0161 t\u0173 \u0161ali\u0173, kuri padar\u0117 did\u017eiul\u0119 pa\u017eang\u0105 \u012ftraukiojo ugdymo srityje. Ta\u010diau, kaip ir visur, i\u0161\u0161\u016bki\u0173 i\u0161lieka ir pas mus. Tuos i\u0161\u0161\u016bkius sprend\u017eiame. \u012etraukusis ugdymas n\u0117ra vienos dienos darbas. (…) Finansavimas \u0161iai sri\u010diai yra i\u0161aug\u0119s ir augs toliau\u201c, \u2013 pirmadien\u012f surengtos spaudos konferencijos metu kalb\u0117jo I. Gai\u017ei\u016bnas. \u201e\u0160iais metais numatomas […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":61580,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3873],"tags":[47],"class_list":["post-64025","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-elta","tag-pirmasis"],"yoast_head":"\n