\u0160iemet Jungtini\u0173 taut\u0173 aplinkosaugos programos (UNEP) paskelbtos ataskaitos duomenimis, pasaulyje prarandama, arba i\u0161\u0161vaistoma, penktadalis maisto. Bendros maisto praradimo ir \u0161vaistymo s\u0105naudos pasaulin\u0117je\u00a0 ekonomikoje sudaro 1 trilijon\u0105 JAV doleri\u0173 (apie 910 milijard\u0173 eur\u0173).<\/p>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 Europos statistikos departamento duomenimis, ES kasmet susidaro daugiau nei 59 milijonai ton\u0173 maisto atliek\u0173: 132 kg vienam gyventojui, o j\u0173 vert\u0117 \u2013 132 milijardai eur\u0173.<\/p>\n
\u201eNam\u0173 \u016bkiuose susidaro daugiau nei pus\u0117 vis\u0173 ES maisto atliek\u0173 \u2013 54 proc.: vienam gyventojui tenka 72 kg, o lik\u0119 46 proc. \u2013 tai\u00a0 atliekos, susidaran\u010dios maisto tiekimo grandin\u0117je. Lietuvoje vidutini\u0161kai vienam gyventojui tenka apie 142 kg maisto atliek\u0173 per metus, i\u0161 kuri\u0173 apie 70 susidaro nam\u0173 \u016bkiuose\u201c, \u2013 sako VILNIUS TECH doc. dr. Au\u0161ra Zigmontien\u0117.<\/p>\n
Prarandame penktadal\u012f maisto<\/strong><\/p>\n Da\u017enai girdime, kad pasaulyje tr\u016bksta maisto i\u0161tekli\u0173. Ta\u010diau pasaulinis badas n\u0117ra susij\u0119s su maisto tr\u016bkumu. Jo gaminama ir u\u017eauginama pakankamai, kad b\u016bt\u0173 pamaitinti visi planetos \u017emon\u0117s. Ta\u010diau beveik penktadalis viso kasmet pagaminamo maisto prarandamas.<\/p>\n Did\u017eiausias maisto \u0161vaistymas vyksta virtuv\u0117je \u2013 maisto ruo\u0161imo procese, ar kai jau paruo\u0161ti patiekalai nesuvalgomi iki galo, kai produktai genda \u0161aldytuvuose ar spintel\u0117se. Tuo tarpu besivystan\u010diose ir kar\u0161tesnio klimato \u0161alyse maistas \u0161vaistomas d\u0117l aplinkos s\u0105lyg\u0173 ne tik \u016bkiuose, bet ir derliaus nu\u0117mimo metu. Tai lemia netinkamas\u00a0 sand\u0117liavimas, kenk\u0117jai, d\u0117l kuri\u0173\u00a0 prarandama ir nema\u017eai derliaus. \u0160iose \u0161alyse lauk\u0173 prie\u017ei\u016brai, derliaus nu\u0117mimui tr\u016bksta technologij\u0173, tad \u016bkininkai priversti \u017ei\u016br\u0117ti, kaip j\u0173 u\u017eauginti produktai p\u016bva ar yra naikinami kenk\u0117j\u0173.<\/p>\n Nema\u017eai maisto prarandama visoje maisto tiekimo grandin\u0117je: \u016bkyje, perdirbant ir gaminant, parduotuv\u0117se, restoranuose ir valgyklose bei namuose.<\/p>\n Maisto \u0161vaistymo prie\u017eas\u010di\u0173 yra nema\u017eai: impulsyvus pirkimas d\u0117l akcij\u0173 \u2013 kas i\u0161 m\u016bs\u0173 n\u0117ra pasinaudoj\u0119 tokiu pasi\u016blymu, kaip vien\u0105 perki \u2013 antr\u0105 gauni nemokamai? Prisideda ir netinkamas produkto pakuot\u0117s dydis ir datos \u017eym\u0117jimas ant pakuot\u0117s, pavyzd\u017eiui, Geriausias iki. Toks \u017eym\u0117jimas nerei\u0161kia, kad maistas po \u0161ios datos nebetinkamas. Tyrimas atskleid\u0117, kad geresnis etike\u010di\u0173 supratimas gali pad\u0117ti suma\u017einti maisto \u0161vaistym\u0105 iki 10 proc.<\/p>\n Prie maisto praradimo ma\u017einimo prisideda \u201eMaisto bankas\u201c. Organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad, 2023 m.\u00a0 nuo is\u030cmetimo is\u030csaugojo 6678 tonas maisto, o 77 proc. jo sudar\u0117 produktai, kuriuos surinko is\u030c prekybos tinklu\u0328. Tai \u201enegra\u017e\u016bs\u201c vaisiai bei darz\u030cove\u0307s, paskutine\u0328 diena\u0328 galiojantys produktai bei maistas, kurie dar tinkami vartoti. Taip ir teikiama parama tiems, kurie stokoja.<\/p>\n Eikvojami i\u0161tekliai, niokojama gamta<\/strong><\/p>\n Maisto praradimas susij\u0119s ir su gamtini\u0173 i\u0161tekli\u0173 \u2013 dirvo\u017eemio, vandens, energijos \u0161vaistymu.<\/p>\n \u201e\u0160vaistydami maist\u0105 eikvojame vanden\u012f, naudojam\u0105 jam augti, laistyti ir apdoroti, o tai gali pakenkti vandens tiekimui ir ekosistemoms. Pavyzd\u017eiui, vienam kg jautienos pagaminti reikia apie 15 000 litr\u0173 vandens, o vienam kg ry\u017ei\u0173 \u2013 2 500 litr\u0173. Kilogramui makaron\u0173 pagaminti reikia daugiau nei 2000 litr\u0173 vandens, o 1 kg obuoli\u0173 u\u017eauginti ir pateikti vartotojui \u2013 700 litr\u0173. Auginant maist\u0105, kuris i\u0161\u0161vaistomas, sunaudojama iki 21 proc. g\u0117lo vandens ir 18 proc. dirvo\u017eemio, o tai neigiamai veikia ir biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, nes dirbamos \u017eem\u0117s plotai didinami mi\u0161k\u0173 bei piev\u0173 s\u0105skaita. Taip pat sunaudojama daug naftos, dyzelino ir kito i\u0161kastinio kuro\u201d, \u2013 sako A. Zigmontien\u0117.<\/p>\n Maisto praradimas ir atliekos i\u0161meta iki 10 proc. pasaulini\u0173 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173. Jungtini\u0173 Taut\u0173 duomenimis, maisto praradimas ir \u0161vaistymas sudaro apie 4,4 gigatonos \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 per metus. Tai beveik 5 kartus daugiau, nei bendras i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekis, palyginti su aviacijos sektoriumi.<\/p>\n Kaip ma\u017einti?<\/strong><\/p>\n A. Zigmontien\u0117 pataria prad\u0117ti nuo paprast\u0173 \u017eingsni\u0173, kurie suma\u017eins i\u0161laidas maistui ir pad\u0117s i\u0161vengti jo \u0161vaistymo.<\/p>\n Planuokite, k\u0105 gaminsite savait\u0117s eigoje. Ap\u017ei\u016br\u0117kite, koki\u0173 maisto atsarg\u0173 turite ir apgalvokite, kokiems patiekalams tai panaudosite. Ap\u017ei\u016br\u0117kite, kuriuos produktus, vaisius, dar\u017eoves b\u016btina sunaudoti, kad v\u0117liau jie nesugest\u0173. Tyrimai rodo, kad vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 i\u0161metama daugiausiai.<\/p>\n Reguliari \u0161aldytuvo ir spinteli\u0173 revizija padeda ma\u017einti i\u0161metamo maisto kiek\u012f. Prie\u0161 eidami \u012f parduotuv\u0119 sudarykite produkt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, kuri\u0173 reik\u0117s per savait\u0119. Suskai\u010diuokite, kiek j\u016bs\u0173 \u0161eima suvalgys vieno ar kito patiekalo ir gaminkite tik tok\u012f kiek\u012f. Jei liko maisto, neskub\u0117kite i\u0161mesti, bet \u201e\u012fjunkite\u201c k\u016brybi\u0161kum\u0105 ir \u0161iuos liku\u010dius panaudokite kitam patiekalui. Recept\u0173 paie\u0161kose pagelb\u0117s internetas.<\/p>\n Svarbu tinkamas produkt\u0173 laikymas, nuo to priklauso, kiek jie i\u0161liks \u0161vie\u017ei. Per\u017evelkite etiketes ir atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f laikymo s\u0105lygas ir iki kada produkt\u0105 reikia suvartoti. Jei matote, kad nesuvartosite, u\u017e\u0161aldykite.<\/p>\n Parengta pagal VGTU prane\u0161im\u0105.<\/strong><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160iemet Jungtini\u0173 taut\u0173 aplinkosaugos programos (UNEP) paskelbtos ataskaitos duomenimis, pasaulyje prarandama, arba i\u0161\u0161vaistoma, penktadalis maisto. Bendros maisto praradimo ir \u0161vaistymo s\u0105naudos pasaulin\u0117je\u00a0 ekonomikoje sudaro 1 trilijon\u0105 JAV doleri\u0173 (apie 910 milijard\u0173 eur\u0173). \u0160i\u0173 met\u0173 Europos statistikos departamento duomenimis, ES kasmet susidaro daugiau nei 59 milijonai ton\u0173 maisto atliek\u0173: 132 kg vienam gyventojui, o j\u0173 vert\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":48847,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[47],"class_list":["post-65357","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-aktualijos","tag-pirmasis"],"yoast_head":"\n