Jei anksčiau ŽIV dažniau užsikrėsdavo didesnių miestų gyventojai, pastarieji metai rodo, kad virusas kraustosi į mažesnius miestelius ir kaimus. Ne išimtis ir Šilutės rajonas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, per 11 šių metų mėnesių Šilutės rajone diagnozuotas vienas naujas užsikrėtimo atvejis.
Praėjusį šeštadienį, kaip įprasta, visoje Lietuvoje buvo deginamos žvakutės mirusiųjų nuo AIDS atminimui. Nors ligą visiškai galintys išgydyti vaistai kol kas neišrasti, mirštamumas nuo šios infekcijos mažėja – laiku pradėjus gydymą ligonis nugyvena ilgą ir prasmingą gyvenimą.
Sergančiųjų daugėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 134 nauji ŽIV atvejai – beveik dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso iki šių metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje nustatyti 2034 ŽIV užsikrėtę žmonės, iš kurių 1665 – vyrai ir 369 moterys.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro statistika byloja, kad šiemet visoje Klaipėdos apskrityje ŽIV nešiotojų skaičius padidėjo 15 naujų atvejų. Iš viso nuo 1988 m., kada buvo pradėta vesti statistika, iki pat šių metų gruodžio 1 d. Klaipėdos apskrityje yra žinomi 532 ŽIV infekcijos nešiotojai. 19 jų – Šilutės rajono gyventojai, liga diagnozuota 15 vyrų ir 4 moterims. Vienuolika sergančiųjų yra pakankamai jauni – 25-34 m. amžiaus.
Gydymas – brangus, bet efektyvus
Jau 17 metų infekuotuosius ŽIV Klaipėdos universitetinės ligoninės AIDS centro kabinete konsultuojanti gydytoja Žavinta Kančauskienė pastebi, kad vis daugiau žmonių ŽI virusu užsikrečia ne naudodami švirkščiamuosius narkotikus, tačiau per nesaugius lytinius santykius. Neretai, kad nešioja virusą, moterys sužino besilaukdamos – atlikus privalomus nemokamus kraujo tyrimus.
Būtent lytiniu keliu perduotas ŽI virusas dažnai diagnozuojamas vėlai, nes žmogus paprasčiausiai nesitiki, jog galėjo užsikrėsti. Pasak gydytojos, dar gajus stereotipas, kad ŽI virusu užsikrečia tik asocialūs, narkotikus vartojantys žmonės. Todėl žinia apie ŽIV būna šokiruojanti.
„Anksčiau tokia diagnozė reikšdavo pasaulio pabaigą. Būdavo atvejų, kai sužinojęs apie ligą žmogus specialiai užkrėsdavo kitus, net teismams tekdavo aiškintis tokias istorijas. Dabar liga valdoma. Užsikrėtusios moterys gali ir pagimdo sveikus vaikus. Gydantis ir vartojant vaistus, nealinant organizmo, galima nugyventi ilgą kokybišką gyvenimą“, – sako Šilutės ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytojas dermatovenerologas Leonas Balčėnas.
Nemokamas gydymas antiretrovirusiniais preparatais šiuo metu Lietuvoje teikiamas visiems, tačiau vartojantiems narkotikus jis skiriamas tik tuo atveju, jeigu žmonės atsisako šios blogybės. Vieno paciento gydymas valstybei per metus kainuoja daugiau kaip 20 tūkst. litų, o vartoti vaistus tenka visą gyvenimą. Vartojant antiretrovirusinius vaistus, organizme padaugėja CD4 ląstelių skaičius, sumažėja ne tik ŽIV koncentracija kraujyje, bet ir tikimybė susirgti bet kuria AIDS lydinčia liga.
Pasak Ž.Kančauskienės, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų žmogus gali tikėtis. Todėl žmogui įtarus, kad jis gali būti užsikrėtęs ŽIV, gydytoja pataria nebijoti, nesigėdyti ir kuo skubiau kreiptis pagalbos.
Greitieji testai pasiteisino
Itin naudingos ŽIV diagnozavimui buvo jau kelis kartus didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykdytos akcijos, kurių metu žmonės dėl infekcijos galėjo pasitikrinti nemokamais greitaisiais ŽIV testais – rezultatą žmogus sužinodavo jau po minutės. Greitųjų ŽIV nustatymo akcijų patikrinimai per kelerius metus patvirtino, kad daugybė žmonių gyvena net neįtardami, jog yra ŽIV infekuoti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet ŽIV infekuotų žmonių išaiškinta visose apskrityse. Daugiausiai – Vilniaus ir Kauno: Vilniaus apskrityje – 49, Kauno – 24, Klaipėdos – 15, Telšių – 9, Šiaulių – 8, Alytaus – 7, Panevėžio ir Tauragės – po 5, Utenos- 3, Marijampolės – 2 ŽIV atvejai.