Penktoji diena, kai mušau greičio rekordus, diena, kai įsitikinau, kuo greičiau, tuo daugiau šansų pamatyti povandeninį gyvenimą. Beplaukiant vėjas buvo pavėjinis, super, ir bangos suteikė didesnį greitį. Pasiekiau su banga 15.80 km/h maksimalų greitį ir tik oi oi, verčiuosi į dešinę pusę.
Vienas, antras mostas nepadėjo atstatyti pradines būklės, tad teko verstis. Apsivertus viskas įvyko automatiškai ir techniškai, be probelmų atlikau eskimosą. Atsiverčiau ir nieko neberadau: nei kiepkos, nei gps, kažkur grojo mp3 po dešine… Nepamenu, nei kokia daina grojo. Gerai, kad viskas buvo pririšta, tad viską susirinkęs jutau kaip rankos šiek tiek drebėti pradėjo, nes iki kranto buvo likę geri 5 km. Būčiau strigęs gerokai iki velnias žino kada.
Ačiū treniruotėm ir savo praktikai Lietuvos pakrantėje ant bangų. Parplaukus į susitikimo vietą, komanda ramut ramutėliai stovėjo ir nė nenutuokė su kuo man teko susidurti. Tą vakarą norėjau išgerti gramą ir pajusti gyvenimą, tą ir padarėm.
Šeštoji diena – aloha Latvija. Misija Saremos – Latvija 31 km atviros jūros buvo įveikta be problemų. Pavyko pajudėti pakrante dar keletą kilometrų ir užėjo smarkus ir nepalankus vėjas.
Galerija: Nutylėtoji penktoji diena: ačiū eskimosui 
Galerija: Šešta diena – Saremų galas
