Problema

1Slūgstant pasario potvynio vandenims, rajone išryškėjo pasėlių vietos, kurias nuolat semia dirbtinės vandens saugyklos - bebrų užtvankos. Ūkininkams šie gyvūnai padaro nemažai žalos tiek pasėliuose, tiek ganyklose ar miškuose. Jų nuoskaudas pirmiausia išklauso seniūnai, medžiotojų būrelių vadovai, neretai - ir Savivaldybės valdininkai. 

Tiesa, krašto ūkininkai nėra palikti vieniši kovoje su šiais darbštuoliais statybininkais – jiems talkina ir medžiotojai, ir Savivaldybė, organizuodama bebrų užtvankų ardymo darbus. Tačiau istorija vis tiek kasmet kartojasi – tai viename, tai kitame rajono pakraštyje yra kenčiančių nuo bebrų ūkininkavimo.

Šiuo metu nemenkas konfliktas dėl bebrų šeimynų veiklos yra kilęs Švėkšnos seniūnijos Stemplių kaime. Čia esančio ūkininkui Broniui Sabaliauskui priklausančio miško keli hektarai yra užlieti, o savininkas įsitikinęs, kad tai tik dėl bebrų veiklos. Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, yra gautas miško savininko pareiškimas, kuriame jis prašo įvertinti padarytą žalą. Komisija, kuriai vadovavo Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Lidžius, ištyrė situaciją ir nustatė, kad miško savininkui yra padaryta iki 2000 eurų siekianti žala. Tačiau ar šie nuostoliai padaryti vien tik dėl bebrų kaltės, ar įtakos turėjo ir gerokai apleisti ir priaugę kanalai, kuriuos turi valyti pats miško savininkas, D. Lidžiaus vadovaujama komisija nesiaiškino. Pasak specialisto, tam reikalui tektų samdyti ekspertus.

tekstiles konteineriaiKur dėti nuo garažo stogo nuimtą seną šiferį? Kodėl Šilutėje vis dar nėra konteinerių tekstilės gaminiams, kas kituose miestuose jau seniai nebe naujiena? Kodėl ant buitinių atliekų konteinerių atsirado brūkšniniai kodai? Ką tai reiškia: ar dabar mus visus net ir atliekas išmetančius „skenuos“, ar nuo to mokestis už šiukšles kils?..

Nors straipsniai apie įvairius atliekų tvarkymo niuansus yra vieni dažniausių respublikinėje ir rajoninėje žiniasklaidoje, visgi tokie ir panašūs klausimai kamuoja dar ne vieną šilutiškį. Tiesa, naujovių šioje srityje irgi nestinga, tad aiškintis situaciją dar kartą sukame į rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrių.

 

sunelis vargsasTvirtai užrištas maiše ir numestas Šyliuose šalia tvenkinio, išsigandęs ir praradęs pasitikėjimą žmogumi, kuris galėjo vadintis jo šeimininku. Tokį išduotą ir myriop paliktą šunį rado atsitiktinai pažvejoti atvažiavęs vyras.

Šiuo metu šuniuką globoja jį radę žmonės, o vėliau jam bus ieškomi nauji namai. Toks žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis papiktino ne vieną šilutiškį.

 

kormoranasBalandžio pradžioje Neringoje bus pradedami didžiųjų kormoranų gausos reguliavimo darbai, kurie vyks iki birželio pabaigos. Jų metu tikimasi, kad kormoranų kolonijoje Juodkrantėje neišsiris iki 50 proc. jauniklių.

Tuo tarpu Rusnėje esančioje kormoranų kolonijoje bus vykdoma tik šių paukščių apskaita, jų populiacija mūsų rajone mažinama nebus. Pasirodo, Aplinkos ministerija (AM) neturi teisės to daryti, nes paukščiai įsikūrę privačioje žemėje.

Kormoranai vertinami dviprasmiškai. Jų kaimynystėje gyvenantys žmonės ir žvejai pyksta, kad jie tonomis mažina žuvų išteklius, naikina medžius, dergia vandens tvenkiniuose ir iš savo kaimynystės veja kitus paukščius. Vaizdai iš jų kolonijos, anot rusniškių, primena siaubo filmą.

Tuo tarpu gamtininkai kormoranus gina ir sako, kad šie paukčiai, kaip ir bet kuris kitas gamtoje esantis augalas ar gyvūnas, yra reikalingi ir atlieka sau skirtą misiją.

 

senosios kapinesKovo pradžioje Šilutėje turėjo būti pradėtos tvarkyti seniai aršių diskusijų objektu tapusios senosios evangelikų liuteronų kapinės. Tačiau beveik 4 ha teritorijos darbams beprasidedant, viskas sustojo. Visuomenininkų prašymu, kovo 12 dieną kapinės buvo įtrauktos į Lietuvos kultūros vertybių registrą, taigi jose nebegalima nei takų tiesti, nei suoliukų statyti, nei krūmų kirsti.

Visuomenininkai sunerimę, kad kapinių tvarkymo projektas įformintas kaip viešųjų erdvių tvarkymas, o požeminiai elektros kabeliai, pasivaikščiojimo takai bus tiesiami per medžių kamienus, šaknis ir kai kur net per kapavietes.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako norintis, kad ši miesto vieta būtų sutvarkyta, kapinėse atsirastų suoliukai ir pasivaikščiojimo takai. Anot jo, visiems užtenka žmogiškumo suprasti, kad niekas nenorėjo tiesti takų per kapus, tiesiog ženklinant takus įsivėlė klaida, kuri ir taip būtų buvusi ištaisyta.

Merui nesuprantama paveldosaugininkų pozicija, nes anksčiau jie buvo išdavę leidimą šiam projektui vykdyti. Šiuo metu derinama, kiek galima pakeisti projektą, kai dabar kapinės įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Anot mero, jeigu to nepavyks suderinti, kapinės liks tokios būklės, kokios yra dabar, o Savivaldybė teisybės ieškos teisme, nes patirs didelių nuostolių.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt