Aktualijos

MAXIMA 1Kiek daugiau nei po savaitės – balandžio 29 dieną uždaroma viena iš trijų Šilutės „Maxima“ parduotuvių.

 

BULVESODIS _1Televizijos reportažuose vis dažniau rodomi Lietuvos ūkininkai, kurie nerimauja dėl sauso ir vėsaus pavasario. Jų teigimu, šiemet silpnai vegetuoja žiemkenčiai, ankstyvosios bulvės žemėje pelija, o vasarojų tenka sėti į visai išsausėjusią dirvą.

Ūkininkauti pamario žemėse, kaip visuomet, yra šiek tiek kitaip - kai kurios dirvos dar per šlapios nuo užsilikusio potvynio vandens. Kai kurie Šilutės krašto žemdirbiai bulves pasodino jau kovo viduryje ir dabar džiaugiasi, kad jos dar neišdygo, nes gąsdina nemenkos naktinės šalnos. Tuo tarpu grūdininkai dar nepraranda vilties, nes iki paskutiniųjų sėjos terminų dar bemaž visas mėnuo.

 

Sveksnos Velyku_medisArtėjant Velykoms visoje šalyje populiarėja nauja tradicija – puošiamos viešosios miestų ir kaimų erdvės. Naujai tradicijai nelieka abejingi ir šilutiškiai: Šilutės muziejininkai pakvietė kraštiečius puošti didįjį margutį prie H. Šojaus muziejaus, margučių pievelę jau nebe pirmus metus kuria saugiškiai, didelis iš gamtinės medžiagos sukurtas kiaušinis jau džiugina rusniškius, dar didesnis - vainutiškius.

 

RUSNES VAISES_ESTAKADININKAMS_1Balandžio 17 dieną statybvietėje ant Rusnės kelio, nuo tilto per Atmatos upę iki estakados, jau pradėta lieti asfalto danga. Rusniškiams šie darbai aiškiai pasako, jog estakados statybos pabaiga jau čia pat.

Bendruomenė „Rusnės sala“ trečiadienio vakare organizavo jau penktąją padėkos vakaronę savo gelbėtojams - statybininkams. Šiems vyrams rusniškiai skyrė gražiausias pačių atliekamas dainas, o nepailstantis žuvienės ir šiupinių virėjas Algis Dirsė visus susirinkusiuosius pamaitino avienos šiupiniu.

Avieną šiam patiekalui padovanojo rusniškių daržų tvarkytojas ir avių augintojas Ivanas Dementjevas.

1Slūgstant pasario potvynio vandenims, rajone išryškėjo pasėlių vietos, kurias nuolat semia dirbtinės vandens saugyklos - bebrų užtvankos. Ūkininkams šie gyvūnai padaro nemažai žalos tiek pasėliuose, tiek ganyklose ar miškuose. Jų nuoskaudas pirmiausia išklauso seniūnai, medžiotojų būrelių vadovai, neretai - ir Savivaldybės valdininkai. 

Tiesa, krašto ūkininkai nėra palikti vieniši kovoje su šiais darbštuoliais statybininkais – jiems talkina ir medžiotojai, ir Savivaldybė, organizuodama bebrų užtvankų ardymo darbus. Tačiau istorija vis tiek kasmet kartojasi – tai viename, tai kitame rajono pakraštyje yra kenčiančių nuo bebrų ūkininkavimo.

Šiuo metu nemenkas konfliktas dėl bebrų šeimynų veiklos yra kilęs Švėkšnos seniūnijos Stemplių kaime. Čia esančio ūkininkui Broniui Sabaliauskui priklausančio miško keli hektarai yra užlieti, o savininkas įsitikinęs, kad tai tik dėl bebrų veiklos. Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, yra gautas miško savininko pareiškimas, kuriame jis prašo įvertinti padarytą žalą. Komisija, kuriai vadovavo Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Lidžius, ištyrė situaciją ir nustatė, kad miško savininkui yra padaryta iki 2000 eurų siekianti žala. Tačiau ar šie nuostoliai padaryti vien tik dėl bebrų kaltės, ar įtakos turėjo ir gerokai apleisti ir priaugę kanalai, kuriuos turi valyti pats miško savininkas, D. Lidžiaus vadovaujama komisija nesiaiškino. Pasak specialisto, tam reikalui tektų samdyti ekspertus.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt