ulinysKlaipėdos visuomenės sveikatos centro VSC Šilutės skyriaus specialistai, vykdydami 2002 m. gegužės 30 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 250 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, organizuoja šachtinių šulinių, kurių maistui naudoja nėščios ir kūdikiai iki 6 mėnesių, vandens ištyrimą.

Per 2011 metų vienuolika mėnesių Šilutės rajono savivaldybėje ištirtas 54 šachtinių šulinių vanduo. Sveikatai kenksmingų medžiagų (nitratų ir amonio) aptikta 18-oje šulinių.

Teršalų - 2-7 kartus daugiau, nei leidžiama

Patikrinta 15 šulinių Šilutės mieste ir seniūnijoje, 5 - Gardamo, 10 - Saugų, 2 - Kintų, 4 - Juknaičių, 7 - Žemaičių Naumiesčio, 1 - Katyčių, 2 - Usėnų, 7 - Švėkšnos, 1 - Rusnės seniūnijose.

Iš visų tirtų šulinių 36 šulinių vanduo atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus. Nė viename šulinyje nebuvo aptikta mikrobinės taršos, kuri buvo nustatinėjama iki š.m. liepos mėnesio, kol pasikeitė aukščiau minimas teisės aktas.

14 šuliniuose buvo rastas per didelis nitratų kiekis, 1 šulinyje - didelis amonio kiekis, kuris nebenustatinėjimas nuo š.m. liepos mėnesio. Visi tirti šuliniai buvo saugūs nitritų atžvilgiu - jų kiekis niekur neviršijo normos.

Ypač didelis nitratų kiekis buvo 3-uose Šilutės seniūnijos šuliniuose: jų kiekis net dukart viršijo leistiną 50 mg/l normą - siekė net 100 mg/l. Vienuolikoje šulinių nitratų kiekis buvo nedaug didesnis nei leistina 50 mg/l norma.

Net 7 kartus daugiau nei leistina amonio teršalų aptikta viename šulinyje, esančiame Saugų seniūnijoje. To šulinio vandenyje rasta 3,5 mg/l amonio, o leidžiama norma - 0,5 mg/l.

Nitratai nepakeičia vandens skonio ir spalvos

Kūdikių apsinuodijimas azoto grupės junginiais - nitritais ir nitratais - vadinamas methemoglobinemija. Ji pasireiškia pykinimu, vėmimu, dusuliu, sunkiais atvejais gali išsivystyti traukuliai ir kūdikis gali mirti.

Geriant mikrobiologiškai užterštą vandenį galima užsikrėsti žarnyno infekcinėmis ligomis.

Vandenyje esantys mikroorganizmai sunaikinami vandenį virinant, tačiau nitritų ir nitratų kiekis virinant nesumažėja, netgi atvirkščiai - jų koncentracija padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo nėra specifinio skonio ar spalvos, todėl jį vartojantys žmonės nė neįtaria, kad kaskart nuodija organizmą.

Užterštus šulinius turintiems gyventojams rekomenduojama nebevartoti jų vandens, o pirkti vandenį parduotuvėse.

Būtina užterštus šulinius išvalyti, atlikti pakartotinius tyrimus ir tik tada, jei teršalų nebelieka, galima gerti vandenį.

Šulinius užteršia patys žmonės

Šulinių vandens kokybę lemia žmonių ūkinė veikla. Ji priklauso ir nuo šulinio vietos pasirinkimo, šulinio įrengimo ir jo priežiūros.

Blogesnė vandens kokybė yra šuliniuose kurie neturi dangčių, stogelių (į šulinius prikrenta lapų, šiukšlių), įrengtuose netinkamose vietose (daubose arba netoli ūkinių pastatų), aplink šulinį neįrengta 2 m pločio akmenų grindinys, betoninė arba asfaltinė danga su nuolydžiu nuo šulinio.

Rentiniuose negali būti plyšių ir kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, nuotekos. 20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti ir skalauti skalbinius, girdyti gyvulius, plauti automobilius. Vietose, kur vyksta intensyvi ūkininkystė, paprastai šachtiniai šuliniai būna užteršti.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt