apdovanotosopyBesibaigiant Lietuvoje paskelbtiems Etnografinių regionų metams išskirtiniais apdovanojimais pagerbtos net kelios Pamario krašto asmenybės.

Už nuopelnus puoselėjant Mažosios Lietuvos tradicijas, papročius ir tarmės savitumą atsidėkota lietuvininkų tarmės puoselėtojoms Vaidai Galinskienei, Indrei Skablauskaitei, papročių žinovei, tautodailininkei Birutei Servienei ir folkloro kolektyvo „Verdainė“ vadovei Reginai Jokubaitytei. Nepamiršti ir vieni iš garsiausių krašto tautodailininkų - Angelė ir Vytautas Raukčiai, kurie gruodžio 15-ąją šilutiškius kvietė į savo 40-ies metų kūrybinės veiklos jubiliejų.

Besidžiaugiant tokiais iškiliais krašto žmonėmis norisi ištarti V.Galinskienės žodžius, pasakytus 2013-aisiais, kai jai buvo įteikta „Sidabrinės nendrės“ nominacija: „Kožną vieną ir visus sykiu apkabinkime“.
Padėkos etnografijos puoselėtojams

   Gruodžio 8 d. Vilniaus Rotušėje vykusio Etnografinių regionų metų baigiamajame renginyje pagerbta ir Etninės kultūros globos tarybos padėkos raštu apdovanota mūsų krašto atstovė Vaida Galinskienė - lietuvininkų tarmės puoselėtoja, Šilutės pirmosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja.

Prisimenant kitus iškilius šios asmenybės apdovanojimus, būtų nuodėmė neprisiminti, kad dar ne taip seniai - 2013-aisiais, kurie buvo paskelbti Lietuvos tarmių metais, V.Galinskienė buvo apdovanota reikšmingiausia Šilutės savivaldybės premija - „Sidabrine nendre“. Ji skirta už Pamario krašto garsinimą šišioniškių ir žemaičių tarmėmis. Ne paslaptis, kad daugelis, išgirdęs V.Galinskienės vardą, savo vaizduotėje mato kukliu lietuvininkės tautiniu kostiumu pasipuošusią moterį, kuri primena Pamario krašto nendrę, marių bangų ir vėjų gairintą, bei spalvinga lietuvininkų tarme ateities kartoms nešančią senolių išmintį. Štai skablauskaite apdovanotatokia - trapi, bet tuo pačiu nešanti didžiausias vertybes - ir yra mūsų Vaida.

Tą pačią dieną Vilniaus Rotušėje Etninės kultūros globos tarybos padėkos raštu apdovanota Birutė Servienė, Mažosios Lietuvos papročių, tradicijų žinovė, tautodailininkė, jau dešimtmetį vadovaujanti Salos etnokultūros ir informacijos centrui.
B.Servienė - ne tik gidė, bet ir Pamario krašto papročių puoselėtoja, tautodailininkė, įvairių renginių, edukacinių stovyklų organizatorė. Tautodailininkė karpo nuo 1982 m., parodose dalyvauja beveik du dešimtmečius. B.Servienės parodos organizuotos Šilutėje, Tilžėje, Vilniuje. Pagrindiniai karpinių motyvai - gamta, pamario ženklai ir stilizuoti religinių švenčių simboliai. 2003 m. B.Servienė dalyvavo Lietuvos karpinių parodoje, kurioje karpinys „Protėvių krikštai“ pateko į Lietuvos karpinių knygą. 2006 m. Šilutės muziejuje pristatyta paroda „Baltas baltumas“. Dažnai tautodailininkė laikosi ir nerašytos taisyklės - po parodų pristatymo ji organizuoja trumpas karpymo iš popieriaus pamokėles.

Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva už ilgametį darbą šioje taryboje apdovanota Regina Jokubaitytė, daugeliui pažįstama kaip folkloro kolektyvo „Verdainė“ vadovė. Jai įteiktas Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės padėkos raštas.
R.Jokubaitytė - trykštanti atvirai matomu nuoširdumu asmenybė. 1997 m. jos vadovaujamas ansamblis „Verdainė“ - pirmasis saviveiklos kolektyvas rajone - apdovanotas Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premija. 2007 m. R.Jokubaitytės ansambliečių veidus papuošė plačios šypsenos, nes jie rankose laikė ir „Aukso paukštę“ - Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo apdovanojimą, skirtą geriausiems Lietuvos mėgėjų meno kolektyvams. 2003 m. vadovė įkūrė ir dar vieną ansamblį, pavadintą Lietuvos Venecijos vardu - „Mingė“. Mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“ daug metų dalyvauja respublikiniuose konkursuose „Sidabriniai balsai“, „Šilų aidai“, pasaulio lietuvių Dainų šventėse. Ansamblis - daugkartinis šių konkursų laureatas ir diplomantas, pripažintas vienu geriausių Šilutės rajono vokalinių ansamblių.

Išskirtinė premija - I.Skablauskaitei

raukciaiGruodžio 16 d. Vilniuje, Kultūros ministerijos Baltojoje salėje, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografei I.Skablauskaitei įteikta Kultūros ministerijos premija už įgyvendintus Mažosios Lietuvos tradicinę kultūrą puoselėjančius ir saugojančius sumanymus, turinčius įtakos lietuvių kultūros plėtotei, už lietuvininkų krašto etninės kultūros sklaidą ir puoselėjimą.   Indrė, dažnai save pristatanti tiesiog mergelike, renginiuose prabyla pačia autentiškiausia lietuvininkų tarme, perimta iš Saugų seniūnijoje gyvenusių vietinių žmonių.

I.Skablauskaitė 2013-aisiais apdovanota ir LRT laidos „Gimtoji žemė“ Jorio statulėle, o tų pačių metų gruodžio 13-ąją baigiamajame Tarmių metų renginyje Anykščiuose - Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už unikalios lietuvininkų tarmės puoselėjimą.   Indrė - ne tik šišioniškių tarmės, tradicijų puoselėtoja, bet ir lietuvininkų tarmės mokyklėlės mokytoja, gausybės renginių vedėja, akcijų organizatorė.

Tautodailininkai kvietė į bendro kūrybinio kelio jubiliejų

Gruodžio 15 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje paminėtas Angelės ir Vytauto Raukčių 40-ies metų kūrybinės veiklos kelias. Pasveikinti tautodailininkų buvo susirinkęs gražus būrys bendraminčių: atstovų iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Kultūros ir pramogų centro.

Už prasmingą kūrybinės veiklos kelią tautodailininkams dėkojo Šilutės kraštotyros draugijos vadovė Regina Meškauskienė, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė ir Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė B.Servienė. Sveikintojos pasidžiaugė, jog nė vienas saloje surengtas „Šaktarpio“ renginys nepraeina be Angelės ir Vytauto - jie džiugina lankytojus savo darbais, liaudies papročių sklaida.

Vakaro metu prisimintas visas šeimyninio dueto veiklos kelias. Jis prasidėjo dar 1975-aisiais, tuometiniame Šilutės kraštotyros muziejuje, tautodailės kūrėjų parodoje - būtent čia pirmą kartą dalyvavo A.ir V.Raukčiai.

 

Jų sukurtais meniniais darbais nuo tada ir iki šiolei gėrisi ne tik Šilutės, bet ir visos Lietuvos žmonės. Raukčių kūriniai yra pasklidę ir po visą pasaulį, jais tautodailininkai garsina ne tik savo, bet ir Šilutės krašto vardą.

Angelė - margučių ir kraičio skrynių margintoja, novelistė, Lietuvos liaudies meno tradicijų puoselėtoja. 2006 m. A.Rauktienė tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2006“ nominacijos nugalėtoja.

Nesuklysi Vytautą pavadinęs ir dievdirbiu, ir angelų drožėju, ir kruopščių miniatiūrinių medžio dirbinių, ir didelių įspūdingų paminklinių kryžių meistru. Jis kuria medžio skulptūras, tekina medinius indus ir kitus namų apyvokos daiktus, kraičio skrynias ir medinius kiaušinius, kuriuos išmargina Angelė. Be to, Raukčiai pirmieji pažvelgė į margučius kaip į mūsų kultūros paveldą ir pradėjo puoselėti šią tautodailės tradiciją. Ji iki šiol gyva jų darbuose.

Kuria Raukčiai ir kartu, ir atskirai, sako, kiekvienas dirbantis tai, ką geriausiai sugeba. Abu jie yra vienintelio Lietuvoje privataus margučių muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ įkūrėjai, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nariai.