Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Pavasaris – medelių sodinimo metas Šilutėje

Image - Pavasaris – medelių sodinimo metas Šilutėje

Atėjęs pavasaris - pats geriausias laikas atsinaujinti, pradėti naujus darbus ir gerai leisti laiką. Nors pasaulinis virusas pristabdė gyvenimą, Šilutės seniūnijos ir „Šilutės komunalininko“ darbininkai nesnaudžia. Šilutės mieste jau pasodinta

Penktadienis, 15 Gegužė Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (5)

Oficialūs pranešimai

Bus skelbiami paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Image - Bus skelbiami paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Ketvirtadienį bus paskelbti paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Abiturientai sužinos, kaip jiems sekėsi laikyti matematikos, istorijos ir geografijos

Ketvirtadienis, 11 Liepa Komentarai (0)

Politika

Šilutės savivaldybės taryboje pasikeitė opozicijos lyderis

Image - Šilutės savivaldybės taryboje pasikeitė opozicijos lyderis

Šilutės savivaldybės tarybos posėdyje balandžio 23 dieną opozicijos lyderė, konservatorė Sandra Tamašauskienė paskelbė apie savo atsistatydinimą iš lyderės pareigų. Ji sakė, kad jos atsistatydinimas yra sutarties su opozicijos partneriais -

Ketvirtadienis, 7 Gegužė Komentarai (0)

Problema

Problema Katyčiuose: gyventojai nesutinka su bibliotekos perkėlimu

Image - Problema Katyčiuose: gyventojai nesutinka su bibliotekos perkėlimu

Vasaros pabaigoje miestelio centre esanti Katyčių biblioteka bus iškelta į naujas patalpas mokyklos pastate. Nuo 1947 m. tame pačiame name veikusios bibliotekos iškėlimas netenkina lankytojų, kurie buvo įpratę daug metų

Šeštadienis, 16 Gegužė Komentarai (0)

Savivaldybėje

Šilutės profesinio mokymo centras informuoja

Image - Šilutės profesinio mokymo centras informuoja

  Profesinio mokymo centras informuoja apie nuotolines konsultacijas dėl galimybės mokytis baigus pagrindinę mokyklą, įgijus bendrąjį vidurinį išsilavinimą arba norint įgyti antrą profesinę

Ketvirtadienis, 21 Gegužė Komentarai (0)

Seniūnijose

Juknaitiškiai įžuvino tvenkinį ir jau svajoja apie paplūdimį

Image - Juknaitiškiai įžuvino tvenkinį ir jau svajoja  apie paplūdimį

Didžiajame Juknaičių ežere apsigyveno amūrai, karpiai, plačiakakčiai - iš viso apie 360 žuvų. Įžuvinti ilgus metus apleistą, nendrėmis apaugusį vandens telkinį sugalvojo aktyvūs bendruomenės nariai, prieš tai pasitarę su specialistais

Penktadienis, 15 Gegužė Komentarai (0)

Kapines 4_koplyciaVietovėje kur apsigyvena žmonės, neišvengimai atsiranda ir kapinės. Vieta joms parenkama nuošalesnė. Seniau buvęs paprotys mirusius laidoti po bažnyčia ir šventoriuje. Žmonių skaičiui didėjant, kapinėms reikėjo daugiau vietos, todėl jas imta kelti už šventoriaus.

Jei tautiečių paklaustume, ką jiems reiškia kapų lankymas, veikiausiai suprastume, kad daugeliui tai reiškia nuoširdų norą išreikšti mirusiesiems meilę ir pagarbą.

Gausiausią Lietuvos memorialinio paveldo objektų dalį sudaro senosios kapinės, kurių priskaičiuojama apie 6000.

Tai kas apčiuopiama, svarbu tik gyviesiems

Kapinės – gyvųjų santykio, bendravimo su mirusiais vieta, kurioje vis dar norima „pasirodyti“ prieš visuomenę, pasididžiuojant marmurinėmis plokštėmis ar marmurinių paminklų aukščiu. Gal kuklumo reikėtų pasimokyti iš liuteroniškosios tradicijos?

Kalbant apie Vėlines, susidaro įspūdis, kad būtent šią dieną visų mirusiųjų vėlės būriu atvyksta į žemę aplankyti gyvųjų. Nėra aiškios priežasties, kodėl didžioji žmonių dalis per Vėlines daug dėmesio skiria kapų lankymui, kodėl tą dieną gaišta spūstyse, keliauja šimtus kilometrų, apkrauna kapus gėlėmis ir įvairių dydžių žvakėmis. Atlikus tyrimą ir psichologams susisteminus apklausos duomenis, įvardintos kelios priežastys. Pirmoji: nes tą dieną „visi“ taip daro, „visi“ eina į kapines, neša žvakes, meldžiasi už mirusiuosius. Antroji – ilgalaikė tradicija: „visada“ taip darė, „visada“ per Vėlines lankytos kapinės, tvarkyti kapai. Trečioji – nenoras liūdinti mirusiųjų. Yra tikinčių, kad Vėlinių dieną mirusieji „patikrina“, kaip gyvieji laikosi, ar juos prisimena, ar kapas tvarkingas, ar žvakelės ant jo dega. Ketvirtoji – noras „pasirodyti“ ir įrodyti sau bei kitiems: „Štai, kaip sugebu pasirūpinti!“, „Negaila laiko ir pinigų, nieko negaila“.

Buvo, yra ir bus skirtingų nuomonių. Bet viskas kas apčiuopiama (kapo išvaizda, paminklas, gėlės) vis tik svarbiausia mums, gyviesiems. Savo kaltės nebeišpirksime, o meilės visais tais dalykais daugiau nebeparodysime, bekūnėms būtybėms visa tai jau neberūpi. Išlieka tai, ką „pamatyti galima tik širdimi“, kaip sakė Antuanas de Sant Egziuperi. Tai ir yra nematomas ir neapčiuopiamas ryšys su tais, kuriuos mylėjome.

Švėkšnos seniūnijos kapinėsKapines 1_vartai

Švėkšnos seniūnijos teritorijoje yra 25 kapinės, iš jų – Stemplių, Inkaklių ir Vilkėno kaimuose – veikiančios.

XVII a. viduryje Švėkšnai suteikus turgaus privilegiją miestelis tapo patrauklus žydams, 1765 m. žydai sudarė pusę visų Švėkšnos gyventojų. Šiaurinėje miestelio dalyje buvo įkurtos kapinės. Tikslus palaidotų žydų senosiose kapinėse skaičius nežinomas. Žydai mirusiuosius laidojo kojomis į rytus, galva į vakarus. Kapai nebuvo apželdinami, juos lankyta praėjus mėnesiui ir metams po mirties, taip pat pagrindinių žydų švenčių išvakarėse. Žvakutes žydai stato kas kokias nori, tačiau viena tradicija, kaip sako kapinių lankytojai, būdinga visai tautai: tiek užsienyje, tiek čia gyvenančių žydų artimųjų kapus per šventes ar liūdnas sukaktis puošia akmenukai. Po kiekvieno apsilankymo vieni nuimami, dedami nauji.

Vilkėno kapinės – veikiančios, įkurtos Vilkėno I kaime. Apie jų atsiradimą tikslių žinių nėra. Kapinių amžių liudija medinė koplyčia, kurios fundatorius – kun. Kazlauskas ir apylinkės gyventojai. Koplyčia pastatyta XVIII a. pab., 1992 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

1876 m. klebono P. Staškausko rūpesčiu pastatyti puošnūs mūriniai kapinių vartai, teritorija aptverta akmenų siena. Senojoje kapinių dalyje yra Balsių, Pliaterių mauzoliejus.

Inkaklių kapinių atsiradimas siejamas su kaimo atsiradimu. Kapinės – ant kalvelės, šalia miško, į jas nutiestas keliukas.

Stemplių kaimo kapinės – Ašvos pakrantėje, amžinojo poilsio priglaudusios ne vieną kaimo gyventoją, dar vadinamos Maro kapais. Tikslių žinių apie marą Lietuvoje nėra. Istoriografijos šaltiniuose galima aptikti, kad jo būta jau XIII a. Minima, kad nuo XV a. iki XVIII a. mūsų šalies teritorijoje buvusios net 22 maro epidemijos. Daugiausia aukų nusinešė didžiuoju maru vadinamas ligos protrūkis 1710–1711 m., kai gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu. Kapinėse išlikęs koplytstulpis, statytas 1875 m.

Istoriniu pobūdžiu įdomios Jurizdikos kaime medžiais apaugusi kalvelė, vadinama Krono kapinėmis. Čia buvo laidojami savižudžiai ir tie, kurių neleisdavo laidoti parapijos kapinėse. Pavadinimas kilęs nuo ten palaidoto apylinkės plėšikų vadeivos, rekrūtų gaudytojo Krono.