„Šiukšles rinkau nuo vaikystės – daugiau nei 30 metų. Nors atliekų rinkėjai susiduria su įžeidinėjimais, sveikatos problemomis ir vėluojančiais atlyginimais, rinkdama šiukšles aš sugebėjau užauginti vaikus ir išleisti juos į mokyklą“, – pasakoja Bengalūre įsikūrusios „Dry Waste Collection Centre“ vadovė Annamma.

Vien Indijoje yra daugiau nei 1,5 mln. atliekų rinkėjų, kasdien surenkančių daugiau kaip 6000 tonų „planetos prakeiksmu“ vadinamo plastiko. Atliekų krizei stiprėjant, niūri šių bendruomenių realybė pamažu keičiasi – tam įtakos turi ir aplinkosaugines vertybes vis labiau puoselėjantis verslas.

Neseniai atliktos apklausos metu paaiškėjo priežastys, kodėl lietuviai išmeta maistą. Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30-50 procentų viso maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma, prekybos tinklas „Rimi“ inicijavo apklausą. Joje sudalyvavo apie 6 tūkst. pirkėjų, kurie padėjo iš dalies įvertinti problemos mastą Lietuvoje.

Pastarąjį dešimtmetį plokštelių grotuvai, arba kitaip – patefonai, o su jais – ir vinilinės plokštelės, vėl išgyvena atgimimą. 2007-ieji buvo liūdniausi vinilų istorijoje: tais metais Didžiojoje Britanijoje jų parduota vos per 200 tūkst. vnt. Po kelerių metų pardavimai jau šoktelėjo net 5 kartus.

Šiandien jau ir parduotuvių mažutėje Lietuvoje galime rasti, kuriose prekiaujama išskirtinai vien tik vinilinėmis plokštelėmis, muzikinių kavinių savininkai laiko prestižo reikalu ant sienų pakabinti bent kelis vinilus, o besiilsint gamtoje galima sutikti melomanų, drauge atsinešusių ir patefoną-lagaminėlį.

Tiesa, praeito šimtmečio pabaigoje vinilus be gailesčio nukonkuravo garsajuostės (vadinamosios kasetės), po to – ir kompaktiniai diskai. Tačiau vinilinės plokštelės it feniksas pakilo iš pelenų ir, panašu, pozicijų artimiausiu metu jokiai kitai naujovei tikrai nebeužleis. Lietuvos muzikantai taip pat vis dažniau ryžtasi išleisti vinilus, o už senesnius ir retesnius entuziastai negaili pakloti net 200–300 eurų, o kartais – ir dar didesnių sumų.

Gegužės 3 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą, skirtą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus šimtmečiui paminėti. Pašto ženklo nominalas – 0,84 Eur, tiražas – 21 tūkst., jo autorius – Tomas Dragūnas. Su pašto ženklu apyvartoje penktadienį pasirodys ir pirmos dienos vokas, o antspaudavimas vyks Vilniaus centriniame pašte.