Gamta

eglesŠventinę nuotaiką kūrusios kalėdinės eglutės šilumą gali skleisti visus metus. Tereikia prisidėti prie akcijos „Kalėdinė eglutė - namų šilumai“, kurios iniciatoriai kviečia medelius atnešti ir palikti specialiuose konteineriuose. Iš surinktų eglučių bus gaminamas ekologiškas biokuras.

Akciją „Kalėdinė eglutė - namų šilumai“ jau šeštus metus iš eilės organizuoja ekologijos verslo bendrovė „Ecoservice“.

kursiu marios namasMedynai didžiulės vėjo jėgos vėl neatlaikė ir šaknimis į viršų vėl grupėmis ar po vieną trečiadienio vakarą ir naktį į ketvirtadienį griuvo pamario miškuose.

Bet iš po guldomų eglių skreitų stebėtinai šiam metų laikui atsivėrė... šviežiai išdygusių ir jau paaugusių sveikų grybų luotai.

Kurapkų "palapinė". / birdlife.lt nuotr.Visi esame pastebėję, jog kažkada gausios kurapkos, matomos vis rečiau. Ateinanti žiema gali dar praretinti ir taip negausius jų būrelius, o padėti joms tikrai nėra sunku.

Paskaičiuota, jog be žmogaus pagalbos peržiemoja iki 50 procentų kurapkų, o įrengus slėptuves ir papildomai maitinant peržiemoja daugiau nei 80 procentų kurapkų.

Kurapka. / birdlife.lt (Marek Szczepanek) nuotr.Lietuvos ornitologų draugija (LOD), kaip ir daugelis kitų šalių paukščių apsaugos organizacijų, kiekvienais metais skelbia „Metų paukščio“ akciją.

Jos pagrindiniai tikslai – atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančias sparnuočių rūšis, kurioms šiuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei rūpestis, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.

Dažniausiai metu paukščiu pasirenkama reta ir nykstanti rūšis, kuriai reikalingos specialios apsaugos priemonės ir apie kurios paplitimą ir gausą tuo metu trūksta naujausių duomenų. Šiemet metų paukščiu tapo kurapka.

sniegasKlimatologė Audronė Galvonaitė teigia, kad senolių išmintis prognozuojant sezoninius orus sunkiai pasitvirtina, nors trumpalaikėmis šia išmintimi pagrįstomis prognozėmis pasikliauti dar galima. Lietuviai nuo seno įvairiais būdais pagal gamtą spėdavo, kokie bus metų sezonai. Dabar patys žmonės iškraipo gamtą, tad ar dar verta tikėti senolių išmintimi? - lrt.lt paklausė A. Galvonaitės.

Senoliais tikėti nelabai vertėjo visą laiką, nes Lietuvoje tų senolių pastebėjimų kiekviename regione buvo labai skirtingų ir ne visada jie pasitvirtindavo. Tik kad nebūdavo tiek daug smalsių žurnalistų ir jie nepaskelbdavo visko, kas nepasitvirtindavo.