„Anot D. Didžgalvio, pateiktų duomenų, neblaivumo lygis kasdien įprastai siekia nuo 0,10 iki 0,27 proc. visų darbuotojų, bet jeigu įmonės netikrina blaivumo, gali siekti ir 0,8 proc. „Ir jeigu išversime Lietuvos bendru masteliu, tai ateina 10 tūkst. neblaivių darbuotojų”, – teigė D. Didžgalvis.
Anot jo, pagal į darbą neblaiviai atėjusių darbuotojų skaičių, pirmadienis yra neblaiviausia diena, bet pagal neblaivių darbuotojų proporciją jai prilygsta savaitgaliai, šiomis dienomis neblaivių dirbančiųjų procentas priartėja prie 0.25 proc. Blaiviausios savaitės darbo dienos trečiadienis ir ketvirtadienis, kai tokiaproporcija nukrenta žemiau 0,15 proc.
„Bet statistika rodo, kad pakankamai raudonos dienos yra šeštadienis ir sekmadienis, turbūt nes daugeliui dirbančių tokiais laikais sunkiau atsispirti ir yra daug mažiau kontrolės darbo vietoje dėl mažesnio darbuotojų kiekio, tad gal baimių yra mažiau ir tai pakelia šias dienas iki pirmadienio lygio. Trečiadienis ir ketvirtadienis yra blaiviausios dienos, o jau penktadienis krypsta link neblaivumo augimo“, – aiškino D. Didžgalvis.
Pasak jo, neblaiviausi yra žemės ūkio ir miškininkystės bei paslaugų ir komunalinis sektoriai – 0,2 proc. neblaivių darbuotojų, kur sudėtingos darbo sąlygos. O mažiausiai su problema susiduriantys sektoriai, jo teigimu, tai per 3 metus didelį progresą atlikęs statybų sektorius – 0,13 proc. ir transporto sektorius – 0,1 proc.
„Prieš 3 metus statybos sektorius buvo ypač arti, bet šiandieną yra sektorius padaręs didžiausią progresą. Ir tai įvyko dėl paprastų priemonių, kurių ėmėsi iš valstybės ir įmonių pusių ir buvo labai daug padaryta įvedant blaivumo patikras. Sumažėjo beveik 2 kartus ir yra labai arti lyderiaujančio transporto sektoriaus“, – komentavo jis. Statybos sektorius dabar lygiuojasi į transportą – bendras atvejų skaičius čia sumažėjo daugiau negu dvigubai, nuo 0,29 iki 0,13 proc.
19 proc. darbuotojų bent kartą gyvenime dirbo daugiau dėl geriančių kolegų
G. Belian teigia, kad alkoholį darbovietėse vartoja darbingiausia visuomenės grupė, nuo 25 iki 59 metų asmenys. Dėl alkoholio ar jo sukeltų pagirių darbovietėse iki 19 proc. buvo priversti dirbti daugiau dėl geriančių kolegų, 15 proc. teigė, kad jų pačių darbingumas pablogėjo, 14 proc. bent kartą pavėlavo darbe dėl vartojimo, o 9 proc. bent kartą nepasirodė darbe.
Lyginant 2014 ir 2020 metų laikotarpius, 2020 metais smarkiai padaugėjo darbo metu alkoholį vartojančių asmenų, tai apėmė visus sektorius.
„Iš tiesų pandeminiu periodu negalėtume išskirti vieno sektoriaus, kur tas alkoholio vartojimas būtų didesnis ar mažesnis. Iš esmės alkoholinių gėrimų vartojimas buvo panašus ir tarp tarnaujančių įstaigose ir tarp dirbančiųjų aptarnavimo sferoje arba kurie dirba pramonėje. Tai mes matome procentą labai panašų. Ir iš tiesų 3 iš 4 iš tų, kurie kasdien vartojo alkoholį, vartojo alkoholį ir darbovietėse. Ir mes matome, kad tas alkoholinių gėrimų vartojimas buvo mažesnis nei 2014 metais, bet padaugėjo žmonių vartojančių darbovietėse“, – aiškino ji.
NTAKD 2014–2021 m. vykdytų tyrimų rezultatai rodo, kad lyginant su 2014 m., 2020 m. bent kartą gyvenime alkoholį darbe vartojo 39 proc. dirbančiųjų (2014 m. – 35 proc.), bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 15 proc. (2014 m. – 15 proc.), bent kartą per paskutines 30 dienų – 6 proc. (2014 m. – 5 proc.)
Karantino laikotarpiu smarkiai sumažėjo psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant alkoholį prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas.
Anot G. Belian pateiktų rekomendacijų, darbovietės turi nemažai galimybių įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir mažinti šių medžiagų vartojimo daromą žalą. Todėl svarbu didinti sąmoningumą ir atsakomybę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos taikymo.
Pagal ELTA inf.