Praėjusią savaitę būrelis Žemaičių Naumiesčio seniūnijos ir bibliotekos darbuotojų su gėlių puokštėmis skubėjo į Klaipėdos gatvę, kur gyvena išskirtinį jubiliejų – 100-metį – šventęs tautodailininkas Tadas MALINAUSKAS.
Šis visoje seniūnijoje ir plačiai už jos ribų žinomas žmogus yra surengęs ne vieną parodą Žemaičių Naumiestyje, dalyvavęs respublikinėse parodose, jo paveikslai puošia ne tik jo paties, jo vaikų, bet ir kitų naumiestiškių namus, taip pat ne vieną Klaipėdos ir Tauragės krašto bažnyčią.
Visą gyvenimą skyrė dailei
T.Malinauskas gimė 1917 m. vasario 1 dieną Rimženčių kaime, Žemaičių Naumiesčio valsčiuje. Dar besimokant Gardamo pradinėje mokykloje, jo gabumus piešimui pastebėjo čia dirbusi mokytoja Rosinienė. Ketvirtos klasės mokinys paprastu pieštuku nupiešė Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretus. Piešinius mokytoja įrėmino ir jais papuošė mokyklos patalpas.
„Mokytojai man linkėjo mokytis meno mokykloje, bet tėvai neturėjo iš ko leisti į mokslus”, – yra pasakojęs T.Malinauskas. Vis tik galimybė mokytis atsirado, jis įstojo į Kauno Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokyklą, kurioje mokėti už mokslus nereikėjo. Mokiniai praktiką atliko Prezidento Antano Smetonos adjutanto Vaclovo Šliogerio dvare.
1937 m. baigęs mokyklą, T.Malinauskas dirbo įvairiuose Lietuvos rajonuose kaip daržininkystės ir sodininkystės patarėjas ūkininkams. Savo tėviškės ūkyje įkūrė vaismedžių medelyną, prekiavo sodinukais. Jis taip pat matavo žemes, dirbo Lietuvininkų ūkininkų draugijoje, Tauragės apskrities žemės ūkio agronomo įstaigoje, Klaipėdoje.
Netoliese, Sugintų kaime, gyvenanti dukra Gražina Navardauskienė pasakoja, jog pokariu, kuomet buvo ypač sunku ką nors nusipirkti, tėvukas net ir baldus pasidarydavo.
Savamoksliu save vadinantis naumiestiškis visą gyvenimą kiekvieną laisvą minutę skyrė dailei – ėmė į rankas teptuką ir stojo prie molberto. O vėliau atėjo laikas, kuomet jis iš viso metė darbą ir atsidėjo tik menui.
Tapyti peizažus ir natiurmortus T.Malinauskas pradėjo dar pokario laikotarpiu, dirbdamas žemės ūkio skyriuje. Nuo 1950 m. privatiems asmenims ir bažnyčioms tapė paveikslus religinėmis temomis. Ilgaamžis prisimena, kad sovietiniais metais, kai religine tema ne tik piešti, bet kalbėti buvo draudžiama, už savo šį pomėgį buvo nubaustas.
Yra nutapęs nemažai portretų – sukūrė tautodailininko Aleksandro Mockaus, bibliotekininkės Jadvygos Verpečinskienės, prelato Rapolo Kuodžio, jo motinos, savo žmonos Stefanijos Vandos ir kitų portretus.
Dailininko darbai buvo gerai įvertinti specialistų, eksponuojami rajono, zoninėse ir respublikinėse (1985, 1990 m.) liaudies meno parodose. Nuo 1986 m. naumiestiškis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
T.Malinauskas niekada neslėpė, kad paveikslų siužetų pats nekuria, bet juos kopijuoja. Per savo gyvenimą yra nutapęs apie 1000 paveikslų. Dalis jų puošia jo ir artimųjų, naumiestiškių namus, kiti pasklido po Lietuvą, iškeliavo į Angliją, Vokietiją, Rusiją, JAV. Jam artimiausia buvo religinė tematika. Tautodailininko paveikslai puošia Kvėdarnos, Kaltinėnų, Klaipėdos bažnyčių sienas. Turbūt daugiausia yra padaręs dailininko Jano Mateikos (1878) paveikslo „Žalgirio mūšis” kopijų – apie 20.
Ilgaamžiškumo paslaptis – mielas užsiėmimas
Su žmona Stefanija Vanda T.Malinauskas susilaukė dviejų dukterų ir sūnaus. Telšiuose gyvenanti dukra Danutė su vyru taip pat atvažiavo pasveikinti tėčio, o sūnui Eugenijui, gyvenančiam JAV, tai padaryti sunkiau. Kasdienė tėčio priežiūra tenka arčiausiai gyvenančiai Gražinai.
Daug metų puoselėjęs šeimą kartu su žmona, nuo 2013 metų T.Malinauskas našlauja.
Priimdamos sveikintojus dukros kalbėjo, jog už galimybę netrukdomai kurti ir visiškai atsiduoti savo pašaukimui tėtis turi būti dėkingas mamai. Jos portretas puošia namus. Dukros prisiminė, kad mama šeimai atidavė visą savo laiką ir apgaubė namus begaliniu rūpesčiu, kad tik vyras kuo daugiau laiko galėtų skirti savo pomėgiui. T.Malinauskas yra sukaupęs gausią meno albumų kolekciją.
Gražina pasakoja, jog pasitarusi su broliu ir sese, ji nusprendė, kad pagrindinė tėčio ilgaamžiškumo priežastis ir buvo ta mėgstama veikla. „Jis visą gyvenimą taip mylėjo meną, taip mėgo piešti, kad tai galima pavadinti tikru jo pašaukimu. O tai tikriausiai ir buvo priežastis, dėl kurios jam gyvenimas buvo mielas, todėl ir sveikata išliko stipri”, – sakė Gražina.
Ilgaamžį sveikino Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis, seniūnijos specialistė Vaidilutė Dūdienė, socialinio darbo organizatorė Alma Pupšienė, bibliotekininkės Nijolė Rimkienė ir Danutė Bružienė, kurioms ne kartą teko rengti naumiestiškių susitikimus su T.Malinausku.