Geros nuotaikos, su šypsena veide, besidžiaugiantis jį pasveikinti atvykusiais svečiais – toks yra Švėkšnos šimtametis Jonas Kraynas, rugsėjo 23 dieną šventęs garbingą jubiliejų.
„Kad visi tokie tėčiai būtų, tai būtų pasaka“, – sakė ilgaamžio sūnus Benediktas. Jis su žmona Terese savo namuose dabar rūpinasi tėčiu.
Skaitydavo pasakas
J.Kraynas gimė Švėkšnoje. Šeimoje buvo trečias vaikas, augo kartu su keturiomis seserimis ir broliu. Nuo šešerių metų išėjo gyvulių ganyti, nes šeima buvo nepasiturinti, sunkiai gyveno.
Jonas nelankė ir mokyklos, tačiau vėliau pramoko skaityti, išmoko pasirašyti. Sūnus prisimena, kad tėtis mėgdavo atsiversti didelę, storą lietuviškų pasakų knygą. „Atsisės ir neskubėdamas po vieną – dvi pasakas paskaitydavo“, – prisimena Benediktas.
Visą gyvenimą ilgaamžis dirbo fermose, prižiūrėjo gyvulius, ganė juos laukuose.
Su pirmąja žmona Stanislava jis susilaukė penkių vaikų. Stanislavai mirus, po kurio laiko vedė iš Beinoriškės kaimo kilusią Eleną. Su ja sulaukė dar dviejų sūnų – Benedikto ir Raimondo.
Visi Jono vaikai gerai sugyveno, jokių problemų, barnių nekildavo. „Kad visose šeimose taip būtų!“, – sako sūnus. Auklėdamas gausų būrį vaikų, Jonas nė karto nėra diržo paėmęs, blogo žodžio pasakęs, nors būdavo visokių situacijų.
Ilgaamžis sulaukė 14 anūkų, 16 proanūkių.
Kiekvieną sekmadienį – į bažnyčią
Kas bebūtų, kiekvieną sekmadienį J.Kraynas eidavo į bažnyčią. Sūnus pasakojo, kad kai tėtis tarnavo kariuomenėje, į bažnyčią karių eiti neleisdavo, liepdavo eiti žiūrėti kiną. Tačiau J.Kraynas šio draudimo nepaisydavo. Sužinoję tai viršininkai, skyrė jam nuobaudą – papildomų valandų budėti.
Jie Jono dar paklausė: „Pasakyk sąžiningai, ar tikrai buvai bažnyčioje?“ Jonas neslėpė, kad tikrai buvo ten. „Duokit kiek norit nuobaudų, sekmadieniais vis tiek eisiu į bažnyčią“, – pareiškė jis.
Karininkas atsakė: „Jeigu esi toks sąžiningas, tai eik sekmadieniais į bažnyčią. Nuobaudų tau nebebus“.
Šiandien į bažnyčią Jonas nebenueina, tačiau kiekvieną dieną poteriauja, sukalba rožinį.
Ilgaamžis prasčiau mato ir girdi, tačiau su namiškiais susikalba. Sūnus Benediktas prisimena, kad prieš kelis metus tėtis buvo nemenkai visus išgąsdinęs – susilaužė koją, gulėjo ligoninėje. Tuomet prie jo vaikai ir marčios budėjo pakaitomis, nors slaugytojos sakė, kad to daryti nereikia.
Sveikinimai – su muzika
Garbingu J.Krayno jubiliejumi pasidžiaugti į Švėkšną atvyko ir Šilutės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis ir socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė. Jie ilgaamžiui linkėjo kuo daugiau sveikatos ir susitikti per 105-ąjį gimtadienį.
Jubiliatą itin sujaudino muzikinis sveikinimas. Jam grojo rajono vadovų pakviesti Šilutės meno mokyklos muzikantai – kanklininkė Emilija Skrodenytė ir birbyne grojęs mokytojas Žilvinas Alejūnas.
A.Šimelionis pasakojo, kad J.Kraynas vienintelis šiemet pasveikintas 100-metis rajone. „Šiemet turėjome sveikinti tris šimtamečius, tačiau vienas buvo silpnos sveikatos, o kita moteris išvyko gyventi į kitą miestą“, – sakė jis.
Dalyvaus projekte „100 metų kartu“
J.Kraynas yra ir vienas iš keturių Šilutės rajono ilgaamžių, pasiūlytų į projektą „100 metų kartu“, kurį inicijuoja mūsų kraštiečio Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Šis projektas skirtas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečiui, kurį švęsime 2018-aisiais.
Gyvosios istorijos projektas „100 metų kartu“ – tai meninių vizualizacijų projektas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių – šimtamečių ir jų artimųjų – atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas. Autentiški šimtamečių pasakojimai atskleis, kaip Lietuvos valstybei svarbūs įvykiai pakeitė jos žmonių likimus, kaip kartu su Lietuva pastarąjį šimtmetį keitėmės mes, Lietuvos žmonės.
Šis projektas – tarsi kelionė po paprastų Lietuvos žmonių atminties kerteles, retrospektyvus žvilgsnis į šimtamečių išgyvenimus, atspindinčius šalies istorinės raidos visumą.