100 proc. vaistų kompensavimas senjorams: šilutiškiai džiaugiasi

vaistaiNuo kitų metų liepos vyresni kaip 75 metų senjorai, vaikai iki 18 metų, I neįgalumo grupę turintys asmenys, taip pat pensininkai, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, nemokės priemokos už jiems paskirtus kompensuojamuosius vaistus ar medicinos priemones.

Tokioms, finansinę naštą mažinančioms Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms pataisoms pritarė Seimas.

„Sveikatos šaltinis“ domėjosi, kaip šias naujoves vertina šilutiškiai.
Kompensuos vaistų priemokas

Numatyta, kad priemokų už vaistus ir MPP neliks žmonėms, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus arba turi negalią ir jų praeitą mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio. Pensijų ir kitų draudžiamųjų pajamų dydis bus vertinamas pagal praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydį.

Tokį modelį, kuris jau taikomas socialinės gerovės valstybėse, Lietuvai pasiūlė Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 165 000 mažas pajamas gaunančių žmonių. 2017 m. duomenimis, didžiausias skurdo lygis buvo senjorų bei neįgaliųjų grupėse. Šioms grupėms priklausantiems žmonėms dažniau nei kitiems prireikia medicininės pagalbos.

Tikslinė asmenų grupė nustatyta atsižvelgiant į 2017 m. skurdo rizikos lygį. Pagal jį didžiausias skurdas vyravo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje (33,4 proc.), taip pat vaikų (25,7 proc.) ir neįgaliųjų, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo apribota (35,1 proc.) grupėse. Įstatymo projekto rengėjai teigia, kad senyvi žmonės ir neįgalieji yra tos grupės, kurioms dažniau nei kitiems reikalinga medicininė pagalba.

Iki šiol tokios lengvatos, kuri leistų socialiai pažeidžiamiems asmenims be paciento priemokos įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistą ir medicinos priemones, nebuvo. Mažas pajamas gaunantys asmenys, kaip ir kiti apdraustieji, įsigydami valstybės kompensuojamus vaistus šiandien turi mokėti paciento priemokas.

Informuojama, kad projektui įgyvendinti reikės apie 4,1 mln. eurų, kurie bus skiriami pacientų priemokoms kompensuoti. Taip pat išlaidų pareikalaus ir informacijos apie teisę į lengvatą turinčius asmenis administravimas. Duomenų perdavimui ir suderinimui reikės atlikti tam tikrus informacinių sistemų pakeitimus, kuriems preliminariai reikės dar 306,5 tūkst. eurų.

Albina Gečienė, Šilutės katalikių moterų draugijos pirmininkė:

Į šį paramos gavėjų sąrašą patenku ir aš, man jau 75-eri metai. Pati vaistams išleidžiu apie 10 eurų per mėnesį.

Sprendimą senjorams ir neįgaliesiems kompensuoti vaistų priemokas ar medicinines priemones vertinu gerai, tik gal ministerija galėtų paramą gaunančių žmonių neskirstyti pagal amžių. Pavyzdžiui, Anglijoje gyvenantys pensininkai gauna nemokamus vaistus, netgi emigrantai. Tą žinau gerai, nes ten gyvena mano draugė. Aišku, ir ši Lietuvoje nuo kitų metų liepos įsigaliosianti parama yra gerai, nevertinu jos blogai.

Sveikatos apsaugos ministerija galėtų atsižvelgti ir į onkologinius ligonius, kad ir jiems vaistai būtų prienami. Kiek teko girdėti, jie vaistams išleidžia tūkstančius, nes kai kurių onkologinių ligų gydymo Valstybė nekompensuoja.

Stasys Tunila, aktyvus 67 metų senjoras:

Apie šias naujoves girdėjau, gal jos šiek tiek ir palengvins senjorų gyvenimą, bet aš turiu kitokią nuomonę. Žmonėms apie senatvę reikėjo galvoti anksčiau, kai ėjo į darbus. Bet tada kiekvienas stengdavosi mažiau dirbti ir sakydavo „aš pensijos nesulauksiu“. Dabar tokie senjorai daugiausiai ir dejuoja. Teko susidurti su viena ponia poliklinikoje, kur dejavo, kad maža jos pensija, tačiau anksčiau apie tai ji niekada nepagalvodavo.

Darbingame amžiuje reikia labiau stengtis, dirbti ir uždirbti, kad senatvėje nereikėtų laukti pašalpų. Darbų kas nori, tas randa. Keptų balandžių niekas niekam į lėkštes nesukrauna. Reikia galvoti į priekį. Dabar tokia mada dejuoti. Aš ir pats, pasakęs, kad gyvenu labai gerai, dažnai sulaukiu neigiamos reakcijos. O juk niekam nebus geriau, jeigu dejuosime, tik sugadinsime nuotaiką sau ir kitiems.

Man pačiam šiek tiek vaistų reikia, vartoju medikamentus ir nuo širdies, ir nuo diabeto. Tenka pirkti visokių vaistų, bet susimoku už juos, o kiek išleidžiu per mėnesį, neskaičiuoju. Džiaugiuosi, kad kol kas vaistų daug nereikia.

Kristina Šveikauskienė, buvusi Savivaldybės tarnautoja:

Šią Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą naujovę, kuri įsigalios nuo kitų metų vasaros, vertinu labai gerai. Daugelis pyksta ir sako, kad vaistų priemokas reikėtų kompensuoti visiems senjorams, bet aš manau priešingai.

Įvesti kompensuojamųjų vaistų lengvatas visiems senjorams tikrai nereikia. Juk rimtesnės sveikatos problemos atsiranda dar vyresniame amžiuje, vyresnių senjorų susiaurėja ir interesų ratas, jiems reikia daugiau pagalbos.

Iki 75 metų žmogus pajėgus dar pats pakrutėti, nereikia visų senjorų paversti varguoliais. Tuo esu įsitikinusi, nes ir pati jau einu 72-uosius metus.

Tuos, kuriuos slegia išlaidos dėl vaistų, nes mažos pensijos, vietos savivaldybė gelbsti vienkartine pinigine parama.

Tikslinga plėsti kompensuojamų vaistų sąrašą sergantiems onkologinėmis ligomis. Tai – svarbu.