100 šilutiškių savanorių mokosi ginklu kovoti už Lietuvą

savanoriai 3Jei Lietuvai iškiltų reali grėsmė, šalį neabejotinai stotų ginti kariai savanoriai, kurie, baigę karinius mokymus, priklauso aktyviajam rezervui. Su kariais savanoriais – žmonėmis, aukojančiais savo laiką tam, kad mokytųsi ginti tėvynę – „Šilutės naujienos“ susitiko Armalėnuose. Ten dislokuota Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Krašto apsaugos savanorių (KASP) pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305 pėstininkų kuopa.

Kuopos vadas, kapitonas juknaitiškis Gediminas LAPINSKAS papasakojo apie svarbiausius kario savanorio bruožus, o patys savanoriai – apie patriotizmą, be skanduočių ar sarkastiškų gaidų balse.

Merginos verčia pasitempti

Krašto apsaugos savanorių pajėgos formuojamos iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių. Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė yra krašto apsaugos savanorių pajėgų dalis, viena iš 6 rinktinių, išsidėsčiusių visoje šalyje. Šilutėje iš pradžių buvo batalionas, tačiau pasikeitus poreikiams beliko kuopa. Dabar jos sudėtis – apie 100 karių.

Kuopos vadas, kpt. G.Lapinskas ir vado pavaduotojas Vidas Kaktavičius sako, kad vienas svarbiausių uždavinių – motyvuoti būsimus karius. Vadai vyksta į mokymo įstaigas ir agituoja jaunus žmones prisijungti prie savanorių. Visuomet atsiranda apie 5 jaunus, stiprius, iniciatyvius žmones, kurie susidomi.

Šiuo metu, iš 100 Armalėnuose besimokančių karių savanorių yra 10 merginų. Tai pakankamai aukštas procentas. G.Lapinskas pastebi, kad merginos tarp savanorių – vien pliusai, nes įpareigoja vaikinus pasitempti.

V.Kaktavičius priduria, kad apie moteris kariuomenėje nereikėtų susikurti stereotipo, tiesiog šių merginų kitoks būdas ir pomėgiai. Vado pavaduotojas pusiau rimtai, pusiau juokais sako, kad viena jų motyvacijų – susirasti vyrą. Tokių pavyzdžių, kai sutapus interesams, susikūrė poros ar šeimos, yra ne vienas ir ne du.
savanoriai
Kariniai mokymai per metus trunka 30 dienų. Parengti karį užtrunka 4 metus. Jei nori, paruoštas karys gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą. Tokių būna kasmet. Atradę savo kelią kai kurie jaunuoliai apsisprendžia stoti į Karo akademiją. Dauguma savanorių turi civilinius užsiėmimus, darbus, studijuoja ir gyvena įprastai, kaip ir visi.

Savanoriai ugdo patriotiškumą

Pastaruoju metu itin karštai aptarinėjamos nacionalistų eitynės su šūkiu „Lietuva – lietuviams“. Kuopos vadų manymu, patriotiškumas yra širdyje, o ne eisenose ir skandavime. „Kas ten išreiškiama, tai bandymas supriešinti visuomenę. Gal ir yra gražių, teigiamų dalykų, bet frazė „Lietuva – lietuviams“ – nereikalingi žodžiai. Taip galima prieiti iki absurdiškų dalykų, kraštutinumų“, – kalbėjo V.Kaktavičius.

Kpt. G.Lapinskas svarsto, kad patriotizmą visuomenė dažnai supranta pirmiausia kaip palankią ekonominę situaciją. Jei jos nėra, nelieka ir patriotizmo, nusiviliama valstybe. Kariai pastebi, kad dabar žmonės daugiau mato, daugiau pastebi, todėl atsiranda daugiau dalykų, kuriais nusiviliama.

Buvo metas, kuomet karių savanorių gretos mažėjo ir dėl emigracijos, tačiau dabar vadai mato pozityvų dalyką – jaunimas grįžta ir yra nusiteikęs čia būti. „Tie, kas nori ir bando, visada randa galimybių – ar verslo, ar pomėgių“, – teigiamus dalykus vardija vado pavaduotojas.

„Mokant karius savanorius akcentuojamos tradicijos, šventės, jie sužino, kas yra vėliava, istorija, žygdarbiai ginant valstybę. Savanoriai supranta – protėviai buvo šaunūs kariai, kurie mylėjo ir gynė tėvynę“, – sakė G.Lapinskas.

Vyriškumo mokykla

Pasak kuopos vadų, jaunuoliai žino, kad dabar nėra privalomosios karo tarnybos, todėl dažnai atsiriboja ir net nesidomi tuo. Kitas nuo uniformos atgrasantis dalykas – ankstesnių kartų, tarnavusių Rusijos armijoje, papasakojimai apie tarnybos baisumus, žeminančius santykius tarp pačių karių ir karininkų.

Ar keičiasi negatyvus įvaizdis, priklauso nuo vadų ir jų sugebėjimo motyvuoti karius. G.Lapinskas neigia mitus ir sako, kad kariuomenė nuo senų laikų – vien tik privalumai, nes ugdo daug gerų savybių. „Tai – vyriškumo mokykla, užgrūdinanti jaunuolį. Ji formuoja atsakomybę, drąsą, pareigingumą, draugiškumą, tvarkingumą. Galų gale, visi techniniai dalykai…“, – vardija karininkas.

Karius paruošti vadams padeda specialiai apmokyti instruktoriai. „Šilutės naujienų“ pakalbinti gr. Rimantas Puodžiūnas, ltn. Gintas Bernotas, vyr. eil. Ovidijus Lazauskas sakė, kad iššūkis jiems patiems – sudominti karius, parengti įdomias pratybas. Rengimas priklauso ir nuo pačių žmonių, kaip jie supranta vienas kitą – kaip kolektyvinėje sporto šakoje. Pasak instruktorių, būna ir tokių jaunuolių, kurie iki atėjimo į savanorius nebuvo matę ginklų, nemokėjo naudotis kompasu.

Nori apginti tėvynę

Kodėl jūs čia? Ar tai nėra laiko gaišimas? Kariai savanoriai vienbalsiai tvirtino, kad tokie pasiteisinimai atsiranda tada, kai nepatinka kariškas gyvenimas.

„Mane patraukė aktyvi veikla ne uždaroje patalpoje, o lauke. Toliau – jau draugai“, – vardijo Šilutės pirmosios gimnazijos abiturientė eil. Kristina Pučkoriūtė. Prieš tapdama savanore mergina buvo jaunoji šaulė. Ji jau praėjo bazinį kario kursą, dabar mokosi kolektyvinio pasirengimo, gali vykdyti užduotis.

Ketvirto kurso politikos mokslų studentė eil. Rima Lukošienė sakė, kad labiausiai jai patinka specialieji dalykai. „Noriu esant reikalui apginti tėvynę“, – neslėpė savanorė.

Kariai patikino, kad savanorių mokymuose jiems svarbiausias ne atlygis, o bendravimas su bendraminčiais, nuotykiai, naujovių paieška, sportas gryname ore, kuris geriau už bet kokį sporto klubą.

spaudos remimo fondas Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba“.