160 bedarbių neteks galimybės dirbti pagal Viešųjų darbų programą

viesieji darbaiDiskusijos parodė, kad politikai nesupranta, apie ką kalba

Politikai nuolankiai pritarė, kad būtų pakeistas tik prieš keturis mėnesius rajono Taryboje patvirtintas sprendimas „Dėl Šilutės rajono savivaldybės 2013 metų viešųjų darbų sąrašo ir viešųjų darbų programos patvirtinimo“. Šio pakeitimo rezultatas – per 2013 metus vietoje planuotų priimti 550 žmonių dirbti viešuosius darbus bus priimta tik 390 žmonių.

Skyrė mažiau lėšų

Minėtą sprendimą pristatė Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis bei Ūkio skyriaus Turto poskyrio vedėja Zita Tautvydienė.

Politikams paaiškinta, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba vasario 28 dieną patvirtino šių metų rajono biudžetą, kuriame viešiesiems darbams skirta tik 501,7 tūkst. litų, nors prieš keturis mėnesius (2012 metų gruodį) buvo planuota tokiems darbams skirti 570,5 tūkst. litų.

Be to, pagal šiemet patvirtintą valstybės biudžetą, Darbo birža Šilutės rajono savivaldybės 2013 metų viešųjų darbų programai skyrė 681,1 tūkst. litų, nors prieš keturis mėnesius savivaldybės administracija tikėjosi, kad programai finansuoti iš Darbo biržos bus skirta bent tiek pat, kiek ir praėjusiais metais, – 750,8 tūkst. litų.

R.Ambrozaičio žiniomis, Darbo birža Šilutės rajono savivaldybės 2013 metų viešųjų darbų programai skyrė mažiau pinigų tik todėl, kad rajono gyventojų skaičius yra sumažėjęs jau iki 47 tūkstančių. Tai yra net 4 tūkst. gyventojų mažiau, nei buvo fiksuota ankstesniuose gyventojų surašymo duomenyse.

Dėl šios aplinkybės ir Savivaldybės administracija privalėjo mažinti minėtos programos finansavimą.

Abejojo programos nauda

Taigi akivaizdu, kad šiemet rajone pagal Valstybės ir savivaldybės finansuojamą viešųjų darbų programą bus pakviesta dirbti 160 žmonių mažiau nei praėjusiais metais. Šios programos „klientai“ yra pasyviausi darbo rinkoje žmonės – vyresnio amžiaus asmenys, asmenys auginantys bendrojo lavinimo ir kitokias švietimo sistemos mokyklų grupes lankančius vaikus bei kaime gyvenantys ilgalaikiai bedarbiai, vyresni nei 50 metų.

Informaciją apie mažesnes mūsų rajono gyventojų įdarbinimo galimybes, kurias lems mažesnis viešųjų darbų programos finansavimas, politikai priėmė formaliai. Nesiūlė jokių idėjų, kaip taisyti situaciją, kad  Darbo biržos sąrašuose esančių žmonių užimtumas pagal minėtą programą siektų bent 2012 metų lygį.

Netgi atsirado politikų, kurie abejojo, ar Darbo biržos ir Savivaldybės finansuojama viešųjų darbų programa yra naudinga.

Diskusijose paaiškėjo, kad rajono Tarybos nariai, netgi dirbantys Ekonomikos ir finansų komitete (ir, beje, už tą darbą gaunantys solidžias „išlaidų kompensacijas“ iš mokesčių mokėtojų kišenės), nesigaudo darbo rinkos situacijoje: iki šiol painioja skirtingas viešųjų darbų programas.

Savivaldybė ir Darbo birža finansuoja viešųjų darbų programą, pagal kurią ribotam laikui įdarbina bedarbius ir moka jiems už darbą atlyginimą, o pagal kitą rajono Tarybos sprendimą visuomenei naudingus darbus seniūnijose nemokamai turi atlikti socialines pašalpas gaunantys žmonės.

Taigi „ne į temą“ abejones dėl viešųjų darbų programos tikslingumo išsakė „tvarkietis“ Vaidas Pavilonis. Jis pasakojo neseniai matęs didžiulį būrį žmonių prie Šilutės seniūnijos pastato ir išklausęs Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus skundų, jog neturi galimybių įdarbinti tiek daug iš Darbo biržos atsiųstų žmonių…

Dėl „iš Darbo biržos atsiųstų žmonių“ darbo efektyvumo abejojo ir konservatorių lyderis, dabar einantis ir visuomeninio mero pavaduotojo pareigas Šarūnas Laužikas. Jis irgi prisiminė, kad jam seniūnai guodėsi, jog neva Darbo biržos siųstiems darbininkams tenka skirti prižiūrėtojus – nuo tiesioginių pareigų atitraukti seniūnijos darbuotojus. Jiems tenka stebėti, kad bedarbiai dirbtų, nelaužytų darbo priemonių…

„Darbietis“ Saulius Stankevičius pasakojo, kad jo valdomos įmonės kiemą šluoti buvo atsiųstas „Darbo biržos rekomenduotas žmogus“. Per savaitę pasikeitė net trys kiemo šlavėjai. Jo nuomone, taip yra todėl, kad tie žmonės nenori dirbti.

Bedarbius ir „pašalpininkus“ atskiriantis liberalcentristas Steponas Kazlauskas abejono dėl kitų dalykų: ar Darbo biržos ir Savivaldybės skirti daugiau kaip 1 mln. litų bedarbiams įdarbinti pagal Viešųjų darbų programą atneša to milijono vertos naudos. Jis kalbėjo, kad viešųjų darbų programos finansuojami žmonės galėtų atlikti daugiau darbų, kuriems lėšų trūksta seniūnijų biudžetuose.

Direktorius mato naudą ir darbo kokybės skirtumus

Politikų abejones apie viešųjų darbų programos ir Darbo biržos siųstų žmonių darbo naudą paneigė Savivaldybės administracijos direktorius R.Ambrozaitis. Jis neabejojo, kad programa yra naudinga ir seniūnijoms, ir programoje dalyvaujantiems žmonės.

R.Ambrozaitis apgynė ir pagal Viešųjų darbų programą įdarbintų žmonių reputaciją. Šių žmonių darbas iš esmės skiriasi nuo tų žmonių, kurie ateina atidirbti už gaunamas socialines pašalpas.

Pasak R.Ambrozaičio, pagal Viešųjų darbų programą žmonės į darbą priimami terminuotoms darbo sutartims ir jų darbas yra kontroliuojamas taip kaip ir įprastų darbuotojų. Jo žiniomis, iš praėjusiais metais 550 Viešųjų darbų programos finansuojamų darbininkų tik 50 žmonių teko nutraukti darbo sutartis anskčiau numatyto termino. Tačiau ir tarp jų ne visi atleisti dėl darbo drausmės pažeidimų. Vieni žmonės gavo kitą, nuolatinį darbą, kiti išsikėlė gyventi kitur ir t.t.