Rajono politikams teikiamas svarstyti projektas, kaip bus paskirstytos šių metų Savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšos – 17 000 eurų. Tiek pinigų į savivaldybės iždą šiemet suplaukė iš medžioklės plotų mokesčio, o sumokėjo juos medžiotojų klubai.
Šios sumos liūto dalis – 12 115 eurų – atiteks valstybinei įstaigai Šilutės urėdijai, po kelis šimtus ir tūkstančius bus išdalinta dviem ūkininkėms, kurių gyvulius išpjovė vilkai, bei Švėkšnos seniūnijai, kuri šiemet daugiau nei 3000 eurų išleido bebravietėms ir patvankoms ardyti ir Švėkšnalės upei valyti.
Kai kurie politikai komitetuose kelia klausimą, kodėl valstybinė įstaiga – miškų urėdija – jau daug metų susišluoja didžiąją dalį šios programos lėšų, o daug ūkininkų, kurių gyvulius pjauna pilkiai ir kurie taip pat iš šios programos turėtų gauti kompensacijas, net nesikreipia dėl žalos atlyginimo. Politikai įžvelgia valstybinės įstaigos protegavimą ir pasipelnymą iš tų lėšų, kuriomis galėtų naudotis daugiau ūkininkų ir privačių miškų savininkų.
Pinigai – miškams prižiūrėti ir vilkų padarytai žalai kompensuoti
Sprendimą „Dėl Šilutės rajono medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos ir prevencinių priemonių diegimo išlaidų kompensavimo“ rengęs Savivaldybės gamtosaugininkas Pranas Sirtautas pasakojo, kad į specialiąją Aplinkos apsaugos rėmimo programą kasmet suplaukia panašios sumos (pernai joje buvo kiek daugiau nei 18 000 eurų).
Pasak P.Sirtauto, į Savivaldybės iždą atitenka tik 70 proc. už medžioklės plotus surenkamų mokesčių, o likusioji dalis pereina į Valstybės biudžetą.
Tas programos lėšas pagal Medžioklės įstatymą galima naudoti prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai ir naudotojai siekia išvengti
medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui. Tai gali būti želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, bebraviečių ardymas, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės.
Medžioklės įstatyme taip pat numatyta, kad iš šios programos atlyginama laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai. Bet tik tie, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai tą žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai.
Tačiau į kompensaciją iš šios programos gali pretenduoti tik tie ūkininkai, kurių gyvuliai nebuvo apdrausti, tad jie negaus jokių kitų nuostolių kompensacijų.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal patvirtintą metodiką apskaičiuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Šilutės rajono savivaldybės taryba Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimo tvarką patvirtino 2005 metų balandžio 1 d.
Daugiausia pinigų – miškininkams
Projektą, kam skirti lėšų prevencinių miškotvarkos priemonių diegimui kompensuoti, parengia Savivaldybės administracija, o tvirtina Savivaldybės taryba. Šilutės rajono tarybos politikai šį klausimą svarstys gruodžio 22 d.
Siūloma 12 115 eurų skirti Šilutės miškų urėdijai, kuri šiemet repelentais, atbaidančiais medelius apgraužti mėgstančius žvėris, jau aptepė 317,7 ha miško ir dar 32,9 ha jauno miško užtvėrė tvora.
594 eurai turėtų būti skirti Vainuto seniūnijos Bikavėnų kaime gyvenančiai ūkininkei Zitai Jazdauskienei, kuriai tokio dydžio žalą padarė vilkai, šiemet rugpjūčio 3-ąją papjovę jos 320 kg telyčaitę.
Nuo pilkųjų dar labiau nukentėjo kita bikavėniškė ūkininkė – Stefanija Juškienė, kuriai vilkai padarė žalos už 1 272 eurus, nes nuo jų dantų birželio pabaigoje ir rugpjūčio viduryje krito net 3 šios ūkininkės telyčios.
Abiejų ūkininkių gyvuliai nebuvo drausti.
3040 eurų atiteks Švėkšnos seniūnijai, kurioje šiemet buvo išardytos 4 bebravietės, 17 patvankų ir išvalytas 5,6 km Švėkšnalės upės ruožas.
Privatininkai net nesiteiravo
Savivaldybės Tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto narys Arūnas Kurlianskas klausė, kodėl toks kuklus tėra nuo vilkų nukentėjusių ir dėl to į paramą pretenduoti galinčių ūkininkų būrelis. Vien savo aptarnaujamoje teritorijoje Švėkšnoje gyvenantis veterinarijos gydytojas A.Kurlianskas sakė žinantis daugiau ūkininkų, į kurių bandas šiemet buvo įsisukę pilkiai. Tačiau tų ūkininkų pavardžių jis nemato remiamųjų sąraše.
A.Kurliansko nuomone, dalį pinigų prevencinėms miškų priežiūros priemonėms kompensuoti galėtų pasiimti ir privačių miškų savininkai ar miškus prižiūrintys medžiotojų būreliai.
Politikai spėja, kad priežastis, dėl kurios jie tų pinigų nepasiima, yra ta, jog Šilutės miškų urėdiją siekianti paremti Savivaldybės administracija sąmoningai nepakankamai viešina tokios paramos galimybę.
P.Sirtautas sakė, kad tam, jog paramą gautum, pirmiausia reikia dėl jos kreiptis. O šiemet dėl paramos miškų priežiūrai ne tik nesikreipė nė vienas privataus miško savininkas, nė vienas apie tai netgi nesiteiravo. O informacijos, gamtosaugininko nuomone, gali gauti visi, kas bent kiek tuo domisi: Savivaldybė paramos galimybę nuolat viešina spaudoje, informacijos galima gauti Kaimo reikalų skyriuje, apie tai yra informuoti visi seniūnai ir seniūnijų žemės ūkio specialistai.
„Jei žmogus nori žinoti, jis sužino, ir jeigu jis atitinka visus kriterijus, paramą gaus“, – įsitikinęs P.Sirtautas.
Jis spėja, kad galbūt nemažai ūkininkų dalyvauja kitose Europos sąjungos programose, o ES fondams pateikiamuose projektuose turi būti numatytos ir prevencinės miškotvarkos priemonės. Iš tų fondų jos yra ir kompensuojamos, o pretenduoti į kelias kompensacijas negalima.
Be to, darbus pirmiausia tenka atlikti savo lėšomis, ir tik pristačius visų išlaidų įrodymus bei mišką apžiūrėjus specialiai komisijai skiriama kompensacija. Skiriama tik tiek, kiek atlieka nuo paramos žalą dėl plėšrūnų patyrusiems ūkininkams.
Štai šiemet, pasak P.Sirtauto, Šilutės urėdija atliko prevencinių miško priežiūros darbų už 46 000 eurų, tačiau gaus tik 12 000 eurų.
Medžiotojų būreliai į tokią paramą pretenduoti negali.