Šilutės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja, Vydūno gimnazijos savivaldos narė – tai šešiolikmetės Rimantės Macijauskaitės visuomeninės pareigos. Šiuo metu jų sąrašas gerokai sutrumpėjęs, prieš tai mergina beveik du metus vadovavo Lietuvos moksleivių sąjungos Šilutės skyriui (LMS), rinkimų metu buvo „Baltųjų pirštinių“ atstovė. Įvairių organizacijų ir komandų, puošiančių Rimantės CV, sąrašas ilgas.
Pirmadienį minėjome Tarptautinę jaunimo dieną, tad šia proga kviečiame susipažinti su aktyvia jaunosios kartos atstove, kuri šiuo metu, iš visuomeninės veiklos išmokusi daug gyvenimiškų pamokų, daugiau laiko skiria sau.
Simboliška, kad šiandien, rugpjūčio 14 dieną, Rimantė švenčia savo septynioliktąjį gimtadienį.
Papasakok nuo kurio laiko vadovavai Šilutės LMS skyriui? Kokie LMS tikslai, siekiai ir pasiekimai? Kiek Šilutės skyriuje moksleivių, kaip ten patenkama?
– LMS Šilutės padalinį vedžiau į priekį nuo 9 klasės rugsėjo iki 10 klasės kovo. Pagrindiniai mūsų uždaviniai yra vienyti mokinių savivaldas, teikti mokymus apie jų veiklą, padėti joms spręsti mokyklose kylančias problemas, atstovauti moksleivius ir jų balsą Šilutės rajone, organizuoti susibūrimus ir susitikimus moksleiviams aktualiomis temomis.
Šiuo metu padalinyje yra apie 30 moksleivių, bet kiekvienais metais rugsėjo mėnesį priimame naujus savanorius, tad tuo metu prie mūsų prisijungti gali bet kuris moksleivis.
Tuo metu ateina ir kasmetinis perversmas komandoje: vienuoliktokai, dvyliktokai dažnai palieka arba atsitraukia nuo komandos, keičiasi atsakomybės, perimame vieni kitų pareigas, o jų pas mus tikrai netrūksta.
Kokioms dar organizacijoms priklausai?
– Nors man dar tik 17 metų, esu dalyvavusi daugelio organizacijų veikloje. Jų sąrašas mano gyvenimo aprašyme ilgas. Tačiau šiuo metu apsiriboju vos keliomis veiklomis: esu Šilutės Vydūno gimnazijos mokinių savivaldos narė ir Šilutės r. savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja.
Ar tokia plati visuomeninė veikla netrukdė mokslams? Kaip viską suspėji?
– Na, su mokslais jau kita tema. Visuomeninė veikla kartais šiek tiek atimdavo, bet dažnai duodavo daug daugiau nei mokykla. Iš klasės draugų gaudavau replikų: „vėl išeini iš pamokų“, „vėl Rimantės nėra“… Man tai nerūpėjo, nes užsiėmiau tuo kas naudinga ir tikrai ne tik man vienai. Tikriausiai bendraklasiai net nežinodavo, kad einu į Savivaldybę ir atstovauju visų jų, kaip moksleivių balsą, ar tai darau išvykusi į kitą miestą nacionaliniuose LMS forumuose.
Bendraamžiai, kurie tikrai gerai mane pažįsta, patikina, jog pamokų praleidimas mane išmokė daug daugiau kaip asmenybę. Mokyklos suole neišmoksi greito kritinio mąstymo, stresinių situacijų valdymo, CV rašymo, mokymų vedimo, projektų rašymo, bendradarbiavimo su Savivaldybe, įmonėmis ir įstaigomis.
Baigusi Šilutės LMS skyriaus pirmininkės kadenciją maniau, kad va, dabar tai tikrai visą savo laiką skirsiu mokslams. Bet neslėpsiu – rezultatai nustebino. Kai mokslai būdavo prioritetų sąrašo gale, keista, bet rezultatai tuo metu buvo geresni. Ir per tą visą įtemptą ir užimtą laiką supratau, jog kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji.
Ką dar duoda dalyvavimas visuomeninėje veikloje?
– Tai davė ir vis dar duoda daug, net sunku viską išvardinti. Pirmas ir svarbiausias dalykas – draugai, bendraminčiai ir pažintys. Šiandien, sugalvojusi įgyvendinti idėją, žinočiau kur ir kokios pagalbos kreiptis. Taip pat patyriau daug skaudžių, o kartais tiesiog teisingų pamokų.
Nors visada turėjau lyderio gyslelę, LMS mane išmokė, kaip ją teisingai ir gerai panaudoti.
Visuomeninė veikla išmokė ir paprastų gyvenimiškų dalykų: įvairių dokumentų rašymo, finansų tvarkymo, laiko planavimo, viešojo kalbėjimo, atsakomybės.
Bet pati gerai supratau vieną dalyką: „Joks darbas ar veikla nekels malonumo, jeigu jis bus daromas be meilės ir užsidegimo“. Kai taip nutiko man, kad vieną dieną perdegiau ir ta meilė kažkur dingo, perdaviau savo pareigas naujam atsakingam lyderiui.
Kokių „hobi“ dar turi?
-Nesu nei menininkė, nei muzikantė, bet šoku, nors ir šokėja iš manęs tikrai nebus. Bet dalyvauti mokyklos tautinių šokių kolektyve tikrai smagu, ir mano šokių mokslo ten užtenka. Šiandien net papykti norėčiau ant tėvų, kad nenuvedė į Meno mokykla piešti ar groti, bet bandau pati išmokti groti gitara, nors jos neturiu, o ir sekasi nekaip (juokiasi). Bet gal vieną dieną tai bus didelis tikslas ir jo pasieksiu.
Mėgstu skaityti ir noriu paraginti kiekvieną jauną žmogų atrasti mėgstamą literatūrą, nes knygos duoda pamokų ir peno apmąstymams.
Kaip manai, ar Šilutės jaunimas aktyvus? Apskritai, koks jis? Ko reikėtų, kad jaunuoliai būtų aktyvūs?
– Jaunimas Šilutėje yra aktyvus, tik retsykiais trūksta sklaidos ir reklamos apie tai, kiek daug galima nuveikti mūsų mieste. Noriu paminėti vieną svarbų žmogų – Guodą Baguckaitę. Ji buvo ta, kuri pradėjo LMS veiklą Šilutėje. Jau prieš daugiau nei trejus metus ji pastebėjo, kad jaunimas čia aktyvus ir jam reikia veiklos.
Žinoma, ne visi čia jau tokie aktyvūs. Šilutėje turėjome susitikimą su Socialinės apsaugos ir darbo viceministru Eitvydu Bingeliu. Jis pasakė tikrai gerų minčių apie tai, koks jaunimas yra. Yra populiarus ir nepopuliarus jaunimas. Populiarus tai tas, kuris dalyvauja organizacijose, mokyklų aktyvistai, geriausi dailininkai, muzikantai ar šokėjai, olimpiadų nugalėtojai ir t.t.
Bet yra ir nepopuliarusis, kurie eina į mokyklą vakare su draugais „sėmkas“ pagliaudyti ar pažaisti kompiuterinį žaidimą, ir jiems to užtenka. Bet mes nežinome iš kokių šeimų ar aplinkos kilę tie jaunuoliai. Dažnai visuomenė priima ir nori tik to gero ir populiaraus jaunimo, o jaunų žmonių yra visokių ir mums reikia mokėti juos priimti. Ir net mokėti padėti tiems, kuriems sunku. Visokių yra ir visokių reikia.
