20-metį vadovaujančiam Šilutės urėdui artimesnis girininko darbas

miskininkai uredas bairasauskasYpatingą šventę savaitės pradžioje minėjo gausus Šilutės urėdijos miškininkų kolektyvas: kartu su visos šalies miškininkais jie sulaukė žinios, jog Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Tai paaiškėjo Jeilio (JAV) universiteto mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą.

O pirmadienį miškininkai sveikino savo vadovą – urėdą Stepą Bairašauską, mat tądien suėjo 20 metų, kai jis vadovauja urėdijai.

Tyrimo duomenys – atsakas pesimistams

Tyrimą, kuri valstybė geriausiai saugo miškus, atlikdami JAV mokslininkai vertino tris kriterijus: medynų tūrio pokyčius per 1995-2010 metų laikotarpį, miško kirtimus nuo 2000 iki 2010-ųjų metų ir miškingumo pokyčius per tą patį dešimtmetį. Lietuvos miškininkai pripažinti geriausiai atkuriantys miškų masyvus.

„Toks įvertinimas rodo, kad mūsų šalyje padėtis yra ne tik gera, ji – pavyzdinė“, – džiugesio neslepia Šilutės urėdas S.Bairašauskas.

Anot jo, šis Jeilio universiteto mokslininkų tyrimas yra geras atsakas tiems, kas jau daug metų eskaluoja, esą Lietuvos miškai barbariškai kertami.

Beje, artimiausi mūsų šalies kaimynai užėmė kur kas žemesnes vietas: Latvija ir Baltarusija – 32-ąją, Lenkija – 42-ąją, Rusija – 50-ąją, o Estija – tik 75-ąją. Ne ką geriau už pastarąją pasirodė ir tokios išsivysčiusios šalys kaip Suomija, kuri liko 53-ioje vietoje, bei Švedija – 64 vieta.

Generalinės miškų urėdijos išplatintame pranešime teigiama, jog reguliariai renkama informacija leidžia tvirtinti, kad Lietuvos miškų ištekliai – plotai ir medienos tūriai – nuolat didėja, kertama gerokai mažiau, nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, o biologine įvairove jie pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.

„Šiuo metu per metus Lietuvoje iškertama 7 milijonai kubinių metrų medienos, o kasmet priauginama 16 kub. m., t.y., iškertama mažiau nei pusė prieaugio“, – teigiama Generalinės urėdijos pranešime.

Šilutė šalies vidurkio dar nepasiekė

Šilutės rajono miškininkų bendruomenė irgi turi pagrindo didžiuotis rimtai prisidėję prie miškų auginimo.

„Lietuvos miškingumas prieš 10 metų siekė 30,9 proc., o šiuo metu jis yra jau 33,2 proc. – 6 procentais, t.y., 63 tūkstančiais hektarų, išaugo ir Lietuvos valstybinių miškų plotai“, – sako urėdas S.Bairašauskas.

Normalu, pasak urėdo, vadinamas toks miškingumas, kai miškų plotai užima apie 33 proc. teritorijos.

Mūsų rajonas neatsiliko nuo bendros augimo tendencijos. 1996 m. miškingumas mūsų rajone buvo kone mažiausias Lietuvoje – ir valstybiniai, ir privatūs miškai nesiekė nė 18 proc. teritorijos. Dabar miškingumo plotai rajone jau kilstelėjo iki 20 proc. Tiesa, šalies vidurkio ir dabar dar nepasiekėme.

Iš viso per paskutiniuosius 10 metų mūsų rajono miškininkai atkūrė ir įveisė

2 474,9 ha miškų, išugdė 3518 ha jaunuolynų, iškirto apie 895 tūkst. kietmetrių medienos. Miškų plotas mūsų rajone iš viso padidėjo apie 150 ha. Kasmet Šilutės urėdijos plotuose išugdoma apie 330 ha jaunuolynų.

Šiuo metu VĮ Šilutės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje bendras miškų plotas sudaro 54 076 ha,
34 394 ha iš jų yra valstybinės reikšmės miškai. Privatūs ir nuosavybės teisių atkūrimui skirti miškai užima 19 782 ha.
Urėdijos teritorijoje yra du regioniniai parkai – Nemuno deltos ir Rambyno, taip pat urėdija turi 16 valstybinių draustinių. Saugomos teritorijos užima apie 53 proc. bendro visos miško žemės ploto.

Galėtų užsodinti žymiai daugiau
miskai pikiuojami daigai
S.Bairašauskas įsitikinęs, kad sodinamų jaunuolynų plotai galėtų būti dar gerokai didesni, jei ne kai kurie biurokratiniai trukdžiai. Pirmiausia, tai – vis stringanti žemės reforma, dėl kurios žemėtvarkininkai neleidžia mišku apsodinti daugelio nederlingų žemių, nors jose tikslingiausia ir būtų veisti mišką.

Neleidžiama želdinti ir drenuotų plotų, mat tuomet iš biudžeto nebūtų gaunama lėšų tų plotų priežiūrai.

„Mes esame pasiruošę apželdinti žymiai didesnius plotus, juo labiau kad iki normalaus miškingumo mūsų rajonui dar toloka. Paruošiame pakankamai sodinamosios medžiagos, turime ir priemonių, trūksta tik žemės plotų“, – sako urėdas.

Pavyzdžiui, Varėnos rajone miškingumas jau pasiekė apie 50 proc. teritorijos. Tiesa, dzūkams beveik ir nelieka kitos išeities, mat jų žemės nederlingos.

Girininko darbas patiko labiau

Alytaus rajone augęs S.Bairašauskas miškininko karjerą pradėjo 1959 m. Šakių r. Lekėčių girininkijoje. Girininko pavaduotojo darbą nutraukė karinė tarnyba, o po jos atvyko į Šilutę. Tuomet galvojo, kad tik metams – kitiems ir vėl grįšiąs į tėviškę. Bet susigyveno su kolektyvu, sukūrė šeimą ir niekur nebeišvažiavo. Tad šiemet rugsėjį urėdijos vadovas minėjo dar vieną sukaktį – savo darbo Šilutės urėdijoje 50-metį.

Urėdas prisimena, kad Kintų girininkija, kurioje jis pradėjo savo girininko darbą, tuomet buvo apleista, joje buvo nemažai kirtaviečių. Bet S.Bairašauskas tame įžvelgia ir pliusų. Anot jo, ten, kur nėra tvarkos, galima padaryti daugiau gero ir tai būna matoma. S.Bairašauskas tam turėjo 18 metų ir sako, kad girininko darbas jam patikęs labiau, nei administracinis, mat buvęs kūrybingas.

„Šiandien mano sodinti pirmieji miškai jau kertami“, – sako sukaktuvininkas.

Dar jis prisimena, kad tuomet pasodintus medelius ypač atakuodavo žvėrys ir apgrauždavo kartais ištisus jaunuolynus. Dėl tos priežasties ir sodintojai dirbdavo be ypatingo noro, „vis tiek žvėrys nugrauš“, – sakydavo. Mena S.Bairašauskas ir ašaras, kurios nenorom krisdavo, pamačius plynai nušveistus vos ne visų sodinukų kamienus. Tokia buvo realybė, nes žvėrių miškuose tuomet buvo žymiai gausiau.

Kintuose S.Bairašauskas dirbo 18 metų, kol jam buvo pasiūlyta perimti vyr. inžinieriaus pareigas Šilutės urėdijoje. O 1992-aisiais jis tapo urėdu ir urėdijai vadovauja jau 20 metų.

„Buvau ir primiršęs šią datą, bet kolegos priminė. O, rodos, dar taip neilgai čia dirbu“, – sakė urėdas, pastebėjęs, kad visą gyvenimą turėjo tik vieną kolektyvą.

S.Bairašausko veikla įvertinta daugeliu padėkų, valstybinių apdovanojimų. Jis pelnė ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį bei aukščiausią Generalinės urėdijos apdovanojimą – medalį „Auksinis ąžuolo lapas“.