„Nemiga klasifikuojama į ūminę-trumpalaikę ir lėtinę-ilgalaikę. Ūminė trunka kelias dienas ar savaites reaguojant į stresorių. Lėtinė nemiga sunkesnis sutrikimas, kai simptomai pasireiškia bent 3 kartus per savaitę ir išlieka bent 3 mėnesius. Dalis žmonių įvardina miegą sutrikdžiusį streso šaltinį, kiti negali įvardinti, dėl ko ji prasidėjo“, – sako E. Radavičiūtė.
Kas lemia nemigą?
Nemiga – vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į psichiatrą, 10 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo šio sutrikimo, dar 20 proc. ją patiria epizodiškai. Dažniau – moterys, vyresni žmonės. Pagyvenusių žmonių nemigos išsivystymui įtakos turi fiziologiniai pokyčiai, aplinka, gretutinės ligos bei emocinė būsena patyrus netektis, jaučiant vienišumą. Sutrikimas dažnas tarp žmonių, kurie dirba pamaininį darbą, serga somatinėmis ligomis ir psichikos sutrikimais.
Pagal priežastį nemigą galima skirstyti į pirminę ir antrinę. Pirminė pasireiškia kaip nepriklausomas psichikos sutrikimas ir gali kilti dėl streso, kuris ryškiau psichinės būsenos nesutrikdo, tačiau paveikia miegą, skirtingų laiko juostų kirtimo arba darbo pamainomis.
Antrinė – ligų nulemta būklė ir vienas iš jų simptomų, ji dažnai egzistuoja kartu su psichikos sutrikimais, depresija, nerimu. Net 40 proc. pacientų, kenčiančių nuo nemigos, serga depresija, iki 80 proc. sergančių depresija, skundžiasi nemiga, kuri dažnai pasireiškia prieš pasireiškiant depresijai. Nemiga gali būti susijusi ir su neurologinėmis ligomis, jaučiamu skausmu, sukelta vartojamų vaistų bei priklausomybę skatinančių medžiagų. Momentiniai stresogeniški įvykiai bei nesubalansuotas gyvenimo būdas – tarp pagrindinių nemigos priežasčių.
Gali lemti rimtus negalavimus
Neišsimiegojusio žmogaus produktyvumas stipriai krenta, nemiga sumažina mokymosi gebėjimus iki 40 proc., daro neigiamą įtaką emocinei būklei, didina eismo įvykių, traumų riziką.
Ilgalaikis miego trūkumas gali sukelti žalingų padarinių: didėja arterinės hipertenzijos, nutukimo, depresijos, nerimo sutrikimų, miokardo infarkto, insulto, cukrinio diabeto rizika.
„Jei jaučiate, jog sutrikęs miegas trikdo kasdieninį gyvenimą arba kelia nerimą, reikėtų kreiptis į gydytoją. Nemigos gydymas kompleksinis – nemedikamentinis ir medikamentinis, o pirmas žingsnis – miego higienos laikymasis. Esant lėtinei nemigai verta išbandyti kognityvinę elgesio terapiją (KET), kurios metu mokoma, kaip mintis ir elgesį, kurie daro įtaką miego sutrikimams, pakeisti. Kitaip nei migdomieji, KET padeda įveikti problemų priežastis.
Gydymui galima vartoti augalinius preparatus, o vaistai skiriami tik kai gydytojas nustato priežastį. Dažniausiai skiriami benzodiazepinai – jie gydo ūmius nerimo epizodus ar, kai dėl stipraus susijaudinimo kankina nemiga. Gydyti galima ir nebenzodiazepininiais hipnotikais – abi vaistų grupės prailgina miegą”, – vardina E. Radavičiūtė.
Tai yra pagalbinė ir trumpalaikė gydymo priemonė, kurią vartoti galima 2–4 sav., nes su laiku padidėja tolerancija ir išsivysto priklausomybė. Miego kokybę gerina melatonino preparatai, antidepresantai, neuroleptikai.
Miego ABC
Susiduriantiems su miego sutrikimais svarbu laikytis taisyklių, kurios padeda įgyti įpročius, gerinančius miego kokybę.
Miegamasis turi būti tamsus, tylus, vėsesnis Rekomenduojama užtraukti užuolaidas, naudoti akių raištį, jog rytinė šviesa neprikeltų per anksti, ausų kamštukus. Trumpas miegas dieną gali kompensuoti nakties miegą, jei nemiegosite dieną, naktį galite užmigti lengviau.
Susikurkite ritualus, kurie atpalaiduos – paskaitykite, pagulėkite šiltoje vonioje ar paklausykite muzikos. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu laiku ir savaitgaliais, miegoti eikite tik pajautę nuovargį. Jeigu nepavyksta užmigti, atsikelkite ir užsiimkite raminančia veikla, o į lovą grįžkite vos pajutę norą miegoti.
Miegamajame neužsiimkite jokia kita veikla, jis neturi tapti valgymo, darbo vieta, nereikėtų naudotis elektroniniais įrenginiais. Reguliariai mankštinkitės ankstyvą popietę, bet nesportuokite iki miego 3–4 val. Prieš miegą atsisakykite alkoholio, jis blogina miegą, tas pats galioja nikotinui bei kofeinui. Pildykite miego dienoraštį – jis padės ir gydytojui įvertinti miego įpročius.
Dažna problema – skaičiavimas kiek laiko liko miegui. Žiūrėjimas į laikrodį blaško, žmonės pradeda nerimauti, jog vėl neišsimiegos. Reikėtų atsisakyti riebaus ir aštraus bei greitai pasisavinančių angliavandenių turinčio maisto.
Daugelis žmonių pabudę jaučiasi apsnūdę, bet jiems padeda puodelis kavos ir dušas. Tačiau jei reguliariai pabundate pavargę, visą dieną jaučiate nuovargį, tai gali signalizuoti apie vitaminų D, B12 ar mikroelementų trūkumą, skydliaukės sutrikimus, gali būti vartojamų vaistų poveikis. Nuovargis gali signalizuoti apie miego apnėją, depresiją, onkologines ir neurologines ligas.
Pagal BNS inf.