2000 mokinių pradėjo lankyti nemokamus būrelius

MokiniaiDaugiau kaip 2000 mūsų rajono mokinių nuo spalio pradėjo lankyti nemokamus kūrybinius, pažintinius būrelius, treniruotes, šokių, dainavimo, muzikavimo repeticijas. Tokia galimybė atsirado, kai Švietimo ir mokslo ministerija visoje šalyje pradėjo finansuoti neformaliojo vaikų švietimo programas.

Popamokinei mokinių veiklai tris paskutinius šių metų mėnesius (spalį – gruodį) finansuoti Šilutės rajono savivaldybės vaikams skirta 53 151 euras tikslinių valstybės biudžeto lėšų.

Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Giedrės Milukienės duomenimis, buvo sulaukta net 112 neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) paraiškų, iš kurių vėliau akredituotos 108 programos. Šiuo metu rajone vykdomos 84 NVŠ programos, kurias pasirinko vaikai ir jų tėveliai.

Sumažėjo lėšų

Siekiant, kad popamokinėse veiklose dalyvautų kuo daugiau vaikų, kad jie galėtų pasirinkti kuo įvairesnes veiklos programas, nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. visose šalies savivaldybėse, tarp jų ir Šilutės, vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Savivaldybės administracijai paskelbus apie tai, jog NVŠ programas gali rengti ir teikti finansavimui įvairių sričių atstovai – laisvieji mokytojai, menininkai, tautodailininkai, kultūros darbuotojai, viešosios įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės jaunimo organizacijos, kultūros centrai ir įstaigos, muziejai, bibliotekos, daugiafunkciai centrai, įvairūs sporto ir meno klubai, buvo sulaukta didelio susidomėjimo.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše buvo nurodyta  rekomenduojama lėšų suma vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui – ji siekė 15 Eur/mėn. (iš viso – 53 151 Eur).

Atsižvelgiant į tai, rajone būtų buvę galima finansuoti 1 181 vaiko dalyvavimą programose. Tačiau mūsų rajone NVŠ programose dalyvauti pageidavo daugiau kaip 2000 mokinių, todėl teko draugiškai dalinti gautas lėšas. „Valstybės dotacija paskirstyta vadovaujantis visuotinumo ir lygiateisiškumo principais. tai sudarė galimybes neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvauti daugiau nei 36 proc. mokinių“, – sakė G.Milukienė.

Anot pašnekovės, kiekvienas mokykloje besimokantis vaikas turi teisę į valstybės lėšomis finansuojamą vieną pasirinktą NVŠ programą. Todėl atsižvelgus į dar vieną svarbų kriterijų (prioritetas teikiamas naujas neįprastas veiklas siūlančioms programoms ir programoms, įgyvendinamom kaimiškose vietovėse bei miesteliuose), vienam vaikui kas mėnesį skirta po 10 Eur (iš viso per tris mėnesius vienam vaikui – 30 Eur). Kitoms tęstinėms programoms, papildomai finansuojamoms ir iš kitų šaltinių (tėvų, Savivaldybės biudžeto), įgyvendinamoms mieste, skirta po 7,28  Eur vienam vaikui per mėnesį (21,84 Eur per 3 mėnesius).

Didžiausi prioritetai buvo skirti kaimo vietovėse ir miesteliuose vykdomoms naujoms programoms, šiek tiek mažesnis finansavimas atiteko Šilutės mieste vykdomoms tradicinėms programoms.

Pasiūla pranoko lūkesčius

Pasak G.Milukienės, džiugesį kelia tai, jog rajone, ypač kaimiškose vietovėse, atsirado daug naujų programų. Aktyviai šiuo metu jos jau įgyvendinamos Usėnuose, Saugose, Kintuose, Vilkyčiuose, Vainute, Bikavėnuose, Rusnėje ir t.t. Nemažai programų pateikė ne tik laisvieji mokytojai, bet ir įvairios organizacijos ar įstaigos, pavyzdžiui, Kintų Vydūno kultūros centras, Vaikų užimtumo centras, Juknaičių bendruomenė, sporto klubai, Šilutės rajono F.Bajoraičio viešoji biblioteka, „Vakarų kranto jaunimo studija“, Šilutės sporto ir Meno mokyklos, UAB „Šilutės leidyba“, Kultūros ir pramogų centras, Šilutės turizmo informacijos centras.

Yra programų, kurias rajone įgyvendina ir teikėjai iš kitų miestų: „Viešieji interneto prieigos taškai“ iš Vilniaus, „Jaunųjų turistų keliautojų būrys“ iš Klaipėdos.

Keletą programų įgyvendina teikėjai, kurie kol kas neturi pedagoginio išsilavinimo pažymėjimo, tačiau jie yra įsipareigoję per metus išklausyti reikiamų žinių kursą.

Nors vyrauja Šilutės rajonui būdingos tradicinės NVŠ programos: sporto, šokių, muzikos, tačiau padaugėjo ir susijusių su teatru, taip pat gyvenimo įgūdžių ugdymo, etnokultūros, sveikos gyvensenos programų.

Sėkmės rodiklis – vaikų lankomumas

„Suprantama, kad šios lėšos, skirtos programai įgyvendinti, turėtų būti panaudotos protingai. Tai, pavyzdžiui, – ne vaikui į rankas įdėti saldainį ar pasidaryti patalpų remontą“, – sakė Švietimo skyriaus specialistė.

Anot G.Milukienės, valstybės dotuojamos lėšos turi būti panaudotos taip, kaip numatyta akredituotose NVŠ programose: koncertams, išvykoms, varžyboms, priemonėms, įrankiams, inventoriui įsigyti ir tik dalis – vadovo atlyginimui už darbą.

Svarbiausias vertinimo kriterijus vykdant NVŠ programų įgyvendinimo kontrolę – mokinių dalyvavimas, nauji įspūdžiai ir įgyti įgūdžiai, užimtumas, įdomi veikla. O jei kitais metais NVŠ programos vaikai nebepasirinks, tai ir bus puikiausias rodiklis, ar ji buvo naudinga ir įdomi.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.