2013-ieji – ir neįtikėtinų rekordų metai

ruta-meilutyte-61963041Daugelis metų pabaigoje skaičiuoja nuveiktus darbus. Lietuvos rekordų knyga 2013 metais irgi pasipildė nuostabiais ir netgi neįtikėtinais rekordais.

Metų pradžioje registruotas naujas rekordas – seniausias molbertinės tapybos paveikslas. Tai XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Dievo Motinos ikona iš Vilniaus Šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Ikona nuo 2008 iki 2012 metų buvo restauruojama Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre aukščiausios kategorijos specialistų, panaudojant naujausius tyrimų metodus ir techniką.

Pasak Lietuvos rekordų registravimo agentūros „Factum” įkūrėjo Vytauto Navaičio, ko gero, ilgiausiai lauktas rekordas buvo tas, kad registruota pirmoji ilgaamžė, galinti savo ilgaamžiškumą patvirtinti dokumentais nuo tėvų santuokos iki dabar. Tai – šiaulietė Emilija Krištopaitienė. Ji krikšto knygoje įrašyta kaip Eufemija Daukšaitė, gimusi 1902 m. spalio 2 d. Barysių kaime (dabar Joniškio rajone). Pagal pasą savo 111-ąjį gimtadienį E. Krištopaitienė šventė spalio 15 d.

Praėjusi žiema buvo ilga ir šalta. Todėl Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos mokiniai iš nebenešiojamų 147 megztukų skiaučių susiuvo didžiausią su bumbulu žieminę kepurę. Ji buvo 2,53 m skersmens, 2,575 m aukščio, 8,04 m apimties, o po ja galvas šildė 64 pradinukai.

Valstybės švenčių dienomis buvo registruoti keli rekordai. Batniavos (Kauno r.) pagrindinės mokyklos mokinių ir mokyklos bei miestelio bendruomenės per laikotarpį nuo sausio 13-osios kruvinų įvykių iki kovo 11-osios minėjimų vąšeliu nunerta, virbalais numegzta ir susiūta ilgiausia tautinės vėliavos spalvų juosta. Ji buvo 210 m ilgio, 9 cm pločio. Tačiau Vilkaviškio netradicinių rankdarbių klubo „Lelija” narės ir savanorės nuvėlė ilgesnę – 579,8 m ilgio, 12 cm pločio – tautinės vėliavos spalvų juostą. Ji pirmą kartą išskleista giedant Tautos himną jo autoriaus dr. Vinco Kudirkos tėviškėje Paežerių kaime (Vilkaviškio r.) Valstybės dienos proga liepos 6 d.

Ta pačia proga Lietuvos vėliavą 11 km 20 cm atstumu kojūkais nuo Ėgliškių (Andulių) piliakalnio iki kultūros centro Kretingoje nunešė Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas” kojūkininkų trupės kojūkininkai Mantas Kidykas, Kostas Mačius ir Algimantas Verbutas. Tuomet kartu su pasaulio lietuviais buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Žygis kojūkais „Stok už garbę Lietuvos!” taip pat skirtas Kretingos 760-osioms ir kojūkininkų 10 metų veiklai paminėti.

Vėliavoms neliko abejingi ir politikai. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su mokinais, studentais ir savanoriais gegužės 10 d. šventėje prie Baltojo tilto Vilniuje aitvaru pakėlė didžiausią – 11 m ilgio, 9 m pločio – vėliavą su Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai logotipu, o partijos „Tvarka ir teisingumas” narių sąskrydyje prie Lūksto ežero rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta didžiausia – 1650 kv. m ploto, 55 ilgio, 30 m pločio, 1012 skėčių kompozicija, vaizduojanti Europos Sąjungos vėliavą.

Prieš Velykas Jevgeniją ir Mindaugą Gražulius iš Alaburdiškių k. (Trakų r.) nudžiugino jų auginama žąsis. Ji padėjo didžiausią 260 g masės, 11,4 cm ilgio, 6,5 cm skersmens kiaušinį, bet kitos žąsys pradėjo konkuruoti tarpusavyje. Per kelias savaites, vien tik agentūros „Factum” žiniomis, buvo padėti net 5 didesni kiaušiniai. Šiuo metu didžiausio žąsies kiaušinio rekordas priklauso paukščiui, auginamam Jūratės Vilėniškienės Butėnų k. (Kupiškio r.). Jo masė 313 g.

O apie tai sužinojusios putpelės pradėjo dėti net keturis kartus didesnius nei įprasta kiaušinius. Didžiausią – 27 g – masės kiaušinį padėjo Audriaus Kasiukevičiaus iš Neveronių (Kauno r.) auginama putpelė.

Tapytojai registravo tris rekordus. Nomeda Saukienė iš Dusetų nutapė 10,1 m ilgio, 0,5 m pločio arba 5,05 kv. m ploto paveikslą „Upė”. Tai ilgiausias vieno autoriaus paveikslas, pirmą kartą viešai parodytas birželio 26 d. meno mugėje „ArtVilnius” Lietuvos parodų centre „Litexpo”, o 48 jaunieji dailininkai iš Skirsnemunės (Jurbarko r.) Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos įvairiomis priemonėmis ir technikomis nupiešė ilgiausią piešinį „Vasaros žiedai”. Jis yra 1415,47 m ilgio, 3,7 cm pločio, 52,37239 kv. m ploto.

Pasaulinės Žemės dienos proga kovo 20 d. Šiauliuose atlikta masiškiausia mušamaisiais instrumentais muzikinė interpretacija „Eko garsai”. Akompanuojant mušamųjų instrumentų ansambliui „Ritmas kitaip”, 675 dalyviai grojo iš antrinių žaliavų (plastikinių butelių, kartono dėžių ir skardinių) pasidarytais instrumentais.

Kad greičiau būtų išvaryta žiema iš kiemo, Varėnos rajono Viečiūnų kaimo bendruomenė iš nendrių ir medžio karkaso pagal skulptoriaus Tauro Česnulevičiaus sumanymą sukūrė ir užkūrė aukščiausią – 16,12 m aukščio Morę. Užgavėnės kaip visada švęstos su blynais. Uteniškis Laimis Dombrovas ta proga Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kad čirškinamas blynas neprisviltų, jį ore apvertė 150 kartų. O prekybos tinklo „Maxima” kulinarai prasidėjusio šviežių lietuviškų bulvių derliaus proga Vilniuje specialioje keptuvėje iškepė didžiausią blyną. Jis buvo 1 m skersmens, apie 10 kg masės.

Apetitu nesiskundė šiauliškiai, alytiškiai ir vilniečiai. Ilgiausia kebabų eilė – 20,1 m ilgio – sudėta iš 100 įprasto dydžio kebabų UAB „Čili pica” darbuotojų prekybos ir pramogų centre „Akropolis” Šiauliuose kovo 14 d., masiškiausias košės valgymas, kai susirinko 824 grikių košės valgytojai, buvo Alytaus Jaunimo parke Grikių šventėje, bet pirmojo Bulvių festivalio metu susirinko daugiau – 1200 bulvių košės valgytojų.

Taip pasistiprinus galima parodyti savo ištvermę ir jėgą. Daugiausia lygiagretėse atsispaudimų -246 kartus Kazlų Rūdos fitneso-kultūrizmo sporto klube „Bioprojektas” birželio 1 d. atsispaudė Evaldas Vosylius.

Šešiolikmetė Rūta Meilutytė liepos 29 d. Barselonoje (Ispanija), pagerinusi pasaulio plaukimo 100 m krūtine rekordą, tapo ir jauniausia iš Lietuvos sportininkų pasaulio čempione. Kitas su vandenimis susijęs rekordas – tai kauniečio buvusio jūreivio Vykinto Matuzevičiaus surinkta gausiausia kriauklių kolekcija. Jis 10 070 kriauklių kolekciją padovanojo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui.

Politikai Lietuvos tūkstantmečio metu pasiektą rekordą pagerino tik šiemet, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Į viršūnių susitikimą atvyko daugiausia – 28 aukščiausi šalių pareigūnai. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu surengtas masiškiausias mokslinis renginys. Lietuvos parodų centre „Litexpo” Vilniuje lapkričio 6-8 d. įvykusiame renginyje „Informacinės ir ryšio technologijos 2013: kurti, jungti, augti” buvo 4827 dalyviai iš 74 šalių.

V. Navaitis pateikia dar vieną registruotą rekordą, kaip pavyzdį, kad senaties terminas registruojant rekordus negalioja. Lietuvos rekordų knygos Muzikos instrumentų skyrių papildė įrašas apie didžiausius timpanus. Tai du žalvariniai oda aptraukti 1,35 m skersmens, 92 cm aukščio etmono Mykolo Kazimiero Paco parvežti kaip 1673 m. karo su turkais trofėjiniai kariuomenės mušamieji instrumentai. Jie saugomi šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje. Vieno jų kopija, restauruota šiais metais, su Reinholdo Tyzenhauzo inicialais padaryta 1877 m. dabar saugoma Rokiškio bažnyčioje.

Daugiau rekordų galima rasti atnaujintoje rekordų svetainėje.