2015-ųjų demografinėje statistikoje pirmauja santuokos ir naujagimiai

VestuvesŠilutės rajono savivaldybę sudaro 1 miestas, 7 miesteliai, 288 kaimai ir 1 viensėdis. Savivaldybėje yra 11 seniūnijų ir 77 seniūnaitijos. 2015 m. pradžioje Šilutės rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravo 47742 gyventojų, iš jų 19512 – Šilutės mieste, 28230 – seniūnijose.

Kokie žaliosios medinės ožkos metai buvo rajono gyventojams – kiek jų susituokė, gimė, kokius įdomiausius vardus savo vaikams išrinko?

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė džiaugiasi, kad praėjusiais metais gimė daugiau naujagimių ir daugiau šilutiškių tuokėsi. Palyginti su 2014 metais, kiti demografiniai rodikliai išlieka panašūs.

Vardus renka atsakingai, tačiau jie kartojasi

Pernai mūsų rajone gimė 608 vaikai, tai 48 daugiau nei užpernai. Pirmąjį 2015 metų mėnesį Šilutės ligoninėje Agnės ir Ramūno Rapalavičių šeimai gimė trynukės. Ožkos metais įregistruotos ir 7 poros dvynukų, tai trimis poromis daugiau nei 2014-aisiais. Pernai daugiau gimė berniukų – jų buvo 310, o mergaičių – 298.

Jauniausioms mamytėms buvo 15 metų (jų buvo dvi), o vyriausiai – 45-eri. Šeimos susilaukė ketvirto, penkto, šešto ar net devinto vaikelio.

Anot L.Valaitienės, šilutiškiai labai atsakingai renka vardus vaikams, tačiau tiek berniukų, tiek mergaičių vardai dažnai kartojasi.

Populiariausi berniukų vardai: Danielius, Deimantas, Arnas,  Emilis, Matas, Lukas, Benas, Nojus, Augustas, Majus, Oskaras, Rojus, Kristupas. Retesni – Horacijus, Jonas, Saulius, Radvilas, Markus, Elijus, Herkus.

Populiariausi mergaičių vardai: Lėja, Emilija, Urtė, Liepa, Milana, Viltė, Kamilė, Tėja, Augustė, o retesni vardai – Nerilė, Mila, Anelė, Sofija, Nora, Rusnė, Rūtilė, Joneta, Etmė, Matilda, Gaudrė, Luiza, Barbora.

L.Valaitienė sakė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai nedaro įtakos tėvams renkant vaiko vardą. „Tokių vardų, kurie neatitiktų vaiko lyties arba moralės normų, nėra. Kartais tėvai išrenka du vardus, tačiau tokie atvejai reti“, – sakė ji.

Lietuviškuose dokumentuose vardai turi būti su galūne, juose negali būti raidžių, kurių nėra mūsų abėcėlėje. Pavyzdžiui, vaikas negali būti įregistruotas kaip Alex, Tom ir pan. Net jeigu vaiko tėvas ar motina yra užsienio piliečiai, lietuviškame dokumente Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai nerašo raidžių x, w, q. Šias taisykles Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams tenka aiškinti emigrantams, grįžusiems čia įregistruoti savo vaikus.

Kartais gali atsitikti taip, kad tėvai įregistravo vaiką ir netrukus suprato, jog parinktas vardas nepatinka arba dėl jo tarpusavyje nesutaria. Tokiu atveju iki kol vaikui sueis trys mėnesiai, jo vardą galima keisti.

L.Valaitienė pamena atvejį, kai tėvai vaikui vardą keitė dėl vardo tarimo angliškai – vardas užsienyje turėtų negražią reikšmę.

Dauguma vyrų suteikia vaikams savo pavardes

„Neturime problemų ir dėl vaikų pavardžių, kai tėvai būna nesusituokę“, – pasakojo vedėja. Jeigu vyras pripažįsta tėvystę, vaikui gali būti suteikta arba tėvo, arba motinos pavardė. Dažniausiai tėvai susitaria, kokią pavardę vaikui duoti.

Per metus pasitaiko kelios bylos, kai sprendžiamas vaiko pavardės keitimo klausimas. Pavyzdžiui, kai moteris, turinti vaiką, po kurio laiko išteka už kito žmogaus ir nori sutuoktinio pavardę suteikti vaikui.

Yra buvęs ne vienas atvejis, kai tikrasis vaiko tėvas parašo sutikimą, kad buvusios žmonos dabartinio sutuoktinio pavardė būtų suteikta ir vaikui.

Jeigo vaiko pavardės klausimo nepavyksta išspręsti, vaikas ją gali pasikeisti, kai jam sukanka 18 metų. Per metus būna keli atvejai, kai vaikai pasikeičia pavardę į tėvo, motinos ar senelio.

Beveik pusė vaikų gimė ne santuokoje

Pernai, kaip ir užpernai, išliko panašus apskaitytų gimimų skaičius (vaikų, gimusių užsienyje). Jų įregistruota 184.
„Tai rodo, kad Šilutės rajono gyventojai, kurie išvažiuoja į užsienį, dauguma sugrįžta įregistruoti savo vaikus gimtinėje. Tokia tendencija maloni“, – komentavo L.Valaitienė.

Nemažėja ir vyrų, pripažįstančių tėvystę, skaičius. Iš 608 gimusių vaikų 242-iems yra juridiškai pripažinta tėvystė, 30 vaikų gimė vienišoms mamoms. Taigi 272 vaikai – beveik pusė pernykščių naujagimių – gimė ne santuokoje.

Pasak L.Valaitienės, situacijų, kai kūdikius registruoja vienišos motinos, būna labai įvairių: tėvai gali būti tuo metu susipykę, išsiskyrę, tėvas gali būti išvykęs į užsienį arba nepripažinti savo vaiko.

Vienišų motinų skaičius metų eigoje pasikeičia, nes vėliau vyrai pripažįsta savo tėvystę. 2015 metais buvo 33 pripažintos tėvystės atvejai. Tėvas gali pripažinti tėvystę dar negimusiam vaikui, bet taip būna retai.

2015 metais buvo 20 bylų, kai teko teisme nustatyti tėvystę, kitaip tariant, vyrai nenorėjo pripažinti savo vaiko, bet teismo sprendimu jiems teko ją pripažinti. 9-iose bylose tėvystė buvo nuginčyta.

Anot L.Valaitienės, tėvystės nuginčijimo istorijų būna įvairių.

Pavyzdžiui, pasikeitus pašalpų mokėjimo įstatymui, vaiko dokumentuose reikėjo įrašyti tėvo pavardę. Tada daug vyrų pripažino ne savo biologinius vaikus, kitaip tariant, pamelavo įstatymui ir sau. Vėliau tie vyrai tėvystę nuginčijo. Pasitaiko ir apgautų vyrų, kurie atlikę DNR tyrimus sužino, kad nėra tikrieji tėvai.

Jeigu žmonės yra susituokę, bet negyvena kartu, o moteris pagimdo kūdikį nuo kito vyro, tai vaikas užregistruojamas kaip gimęs santuokoje. Vėliau tėvystė taipogi nuginčijama.

Jeigu po ištuokos nėra praėję 300 dienų, ir moteris pagimdo vaiką, buvęs sutuoktinis įrašomas vaiko tėvu, nors tikrasis vaiko tėvas yra ne jis. Tokiais atvejais Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai pataria visoms trims pusėms – buvusiam sutuoktiniui, tikrajam vaiko tėvui ir motinai – teisme parašyti bendrą pareiškimą, nurodantį, kas yra tikrasis vaiko tėvas. Teismui patvirtinus tokį pareiškimą, vaikas įregistruojamas su tikruoju tėvu. Pernai buvo keletas tokių atvejų.

Daugėjo santuokų

„Reikia džiaugtis, kad mūsų rajone nemažėjo santuokų, o net padaugėjo“, – sakė L.Valaitienė. Padaugėjo ir bažnytinių santuokų, nes žmonės mieliau registruoja santuoką vienoje vietoje – vien bažnyčioje, o ne ir bažnyčioje, ir Civilinės metrikacijos skyriuje. Nedaugėja užsienyje sudarytų santuokų skaičius, kasmet jų būna apie 30.

Tokių jaunavedžių, kurie tuokiasi labai jauni, skaičius yra nedidelis ir kasmet mažėja. 2015-aisiais 87 šilutiškiai tuokėsi būdami iki 23 metų, buvo dvi nepilnametės nuotakos.

Daugiausia tuokėsi (439 asmenys) 24-30 metų šilutiškiai. „Dabar 29 metai kurti santuoką yra visiškai normalus amžius, nieko nebestebina ir tie, kurie pirmą kartą tuokiasi sulaukę 32 metų. Tai – sveikintina tendencija, nes žmonės suvokia, ką daro“, – komentavo L.Valaitienė.

Daugiausiai santuokų – 107 – įregistruota rugpjūtį, 89-ios – liepą, birželį – 47. Nuo sausio iki balandžio pabaigos ir lapkritį bei gruodį buvo mažai santuokų – nuo 6 iki 16 per mėnesį. Kitais mėnesiais santuokų būna apie 30-40.

Tuokiasi Švėkšnoje, Ventės rage, H.Šojaus dvare

Pernai 22 santuokos įregistruotos ne Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose.

Pasak L.Valaitienės, žmonės labai planuoja savo vestuvių šventę, iki smulkmenų apgalvoja jos eigą – nuo puokščių, svečių atėjimo, susodinimo iki muzikantų, stalo puošmenų.

Šilutiškiai, nenorintys tuoktis Civilinės metrikacijos skyriuje, sutuoktuvėms dažniausiai pasirenka Švėkšnos vilą, kurioje yra net kelios vietos, tinkančios santuokos ceremonijai.

2015-aisiais keturias poras L.Valaitienė sutuokė Ventės rage. Vasarą žmonės tuokėsi pievoje, prie švyturio. Graži vieta ceremonijai ir naujojo Ornitologijos muziejaus pastato trečiasis aukštas – užlipus ten, aplink matosi vanduo.

Pernai prie mėgstamiausių sutuoktuvių vietų prisidėjo ir H.Šojaus dvaras, čia įregistruotos dvi santuokos.

2015 metų liepos 10 d. priimtas įstatymas, kad galima tuoktis bet kur, nereikia būti registruotam tame rajone. Anksčiau žmonės galėdavo tuoktis tik bet kurioje bažnyčoje, tada santuoką į apskaitą įtraukdavo to rajono Civilinės metrikacijos skyrius, kuriame yra bažnyčia.

„Dabar santuokų skaičius labai priklausys nuo gražių vietų, nuo to, kaip bus teikiamos paslaugos. Šilutiškiams bus galima tuoktis ir prie jūros“, – su naujovėmis supažindino vedėja.

Dvigubai daugiau vyrų mirė užsienyje

L.Valaitienė atkreipė dėmesį ir į ištuokų skaičių. Nors jų skaičius panašus kaip ir 2014-aisiais, tačiau beveik dvigubai padaugėjo atvejų, kai žmonės skiriasi kartu pragyvenę 25 ir daugiau metų, užauginę vaikus.

Kitas nemalonus skaičius – 2015-aisiais dvigubai daugiau vyrų mirė užsienyje – net 16.

Bendras mirčių skaičius ir 2014, ir 2015 metais buvo vienodas – po 582. Tačiau pernai vyrų mirė mažiau (292) nei 2014 metais (318), o moterų 2015 metais netekome daugiau (290) nei 2014 metais (264).

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.