Šv. Juozapato metai paskelbti siekiant pagerbti 1623 m. lapkričio 12 d. kankinystės mirtimi Vitebske mirusį graikų apeigų kataliką šventąjį Juozapatą (Ivaną Kuncevičių), kuris tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai. Jis Vilniaus švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės Bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių Bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 m., o 1867 m. – šventuoju.
Minėjimo plane numatyta, kad Bažnytinio paveldo muziejus organizuos tarptautinę parodą, renginius, paskaitų ciklą. Vilniaus universitetas su Ukrainos katalikiškuoju universitetu surengs tarptautinę mokslinę konferenciją. Užsienio reikalų ministerija organizuos kultūrinius renginius Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje. Tautinių mažumų departamentas Vilniaus knygų mugėje surengs diskusiją apie bendrą Lietuvos ir Ukrainos paveldą bei jo reikšmę Europos kultūrai.
Šia proga bus išleistas pašto ženklas, nacionalinis radijas ir televizija su Tautinių mažumų departamentu sukurs ir LRT televizijos kanaluose transliuos dokumentinį filmą apie šv. Juozapatą. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išvers iš lotynų kalbos, išleis ir pristatys visuomenei ankstyviausią 1624 m. šv. Juozapato gyvenimo aprašymą. Vilniaus m. savivaldybė vienai iš Vilniaus gatvių planuoja suteikti šv. Juozapato vardą, o ant Vilniaus švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios fasado turėtų atsirasti šv. Juozapato bareljefas.
Į minėjimo plane numatytų veiklų įgyvendinimą taip pat įsitrauks šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas, asociacija Vilniaus ukrainiečių bendrija, Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacija, Vytauto Didžiojo universiteto Ukrainos centras.
Pagal Kultūros ministerijos inf.