Pernai gaisruose žuvo 100 žmonių, iš jų 2 vaikai, o 186 gyventojai patyrė traumų. 42 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 25 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl vaikų išdykavimo su ugnimi ir dėl sprogimo, 5 – dėl kitų priežasčių.
Miestuose kilusiuose gaisruose pernai žuvo 44 gyventojai, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 56. 24 gyventojai žuvo Vilniaus (iš jų 13 – Vilniaus mieste) apskrityje, 15 – Kauno (iš jų 5 – Kauno mieste) apskrityje, 14 – Šiaulių, 10 – Klaipėdos apskrityse.
5 metų duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,6 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 78 vyrai ir 17 moterų, 5 žuvusiųjų tapatybė nenustatyta.
Šviesiuoju paros metu (nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro) gaisruose žuvo 55 gyventojai, nakties metu 45.
Daugiausia žmonių pernai žuvo sekmadienį (19) ir penktadienį (16), tragiškiausia mėnesio diena – 15-oji (8 žmonės). Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 61 metai.
Pernai Lietuvoje kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 7 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 83 pasiglemžė po 1 gyvybę.
2018–2022 m. vidutiniškai per metus kilo 9789 gaisrai, juose žuvo 83 žmonės. Pernai gaisrų kilo 19,2 proc. mažiau, tačiau žuvo 20,5 proc. daugiau nei 5 metų vidurkis.
Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirosiose teritorijose – 2234, t. y. 28,3 proc. visų gaisrų.
2186 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, arba 27,7 proc. visų gaisrų, juose žuvo 81 žmogus.
Daugiabučiuose pernai žuvo 25 žmonės, 2022 m. – 11. Kaimiškosiose vietovėse kilusių individualiųjų gyvenamųjų namų gaisruose žuvo 40 žmonių, užpernai 35.
2023 m. mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių dūmtraukiuose – 143, arba 16,3 proc., mažiau nei užpernai.
690 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,7 proc. visų gaisrų), juose žuvo du gyventojai.
817 gaisrų kilo transporto priemonėse (10,3 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes, sugadinta 430 lengvųjų automobilių.
Miestuose pernai užgesinti 3759 gaisrai, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4146. Ugnis sunaikino 163 pastatus, 242 transporto priemones, 404 gyvūnus, 2372 kv. m gyvenamojo ploto.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (20,0 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (18,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (14,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.) ir kt. Įregistruoti 264 padegimai (3,3 proc.), 58 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi.
Be gaisrų gesinimo, 2023 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 14703 gelbėjimo darbus, 2022 m. – 14493, 6211 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2835 darbai – techninė pagalba.
4834 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2971 darbas – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 2022 m. pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 2539 kartus.
Ugniagesiams 387 kartus teko dirbti vandenyje ar ant ledo, jie ištraukė 99 skenduolius, tarp jų 3 vaikus, bei išgelbėjo 42 žmones. Daugiausia žmonių pernai nuskendo Vilniaus (23 gyventojai) ir Kauno (15) apskrityse, vyrų iš vandens telkinių ištraukta 5,3 karto daugiau nei moterų (ištraukta 15 moterų). Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 52 metai.
637 kartus ugniagesiams gelbėtojams pernai teko budėti nukenksminant sprogmenis, 724 kartus likviduoti cheminius incidentus, 92 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt.
PAGD inf.