Kalėdos vis šiltesnės
Vidutinė daugiametė oro temperatūra Lietuvoje yra 7,4 laipsnio, o pernai siekė net 9,3–9,4 °C (nuokrypis nuo normos +2 laipsniai). Iki šiol rekordiniais buvo laikomi 2020-ieji, kurių metinė temperatūra buvo 9,2 laipsnio (anomalija +1,8°). Tad 2024-ieji pralenkė 2020-uosius, ir dar kartą (po 4 metų pertraukos) buvo pramuštos „lubos“. Dėl visuotinio atšilimo ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni ir stipresni, ir klimato kaita daro didelę žalą.
Pasak LHMT vyriausiojo specialisto Gyčio Valaikos, 10 iš 11 praėjusių mėnesių buvo šiltesni už 1991–2020 metų vidurkį. 2024-ieji prasidėjo sausiu, kuris buvo šaltesnis už normą, 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį, bet visi kiti mėnesiai buvo šiltesni.
Lietuvoje 2024 m. pavasaris buvo šilčiausias per visą stebėjimų istoriją nuo 1961-ųjų, o Vilniuje tai buvo šilčiausias pavasaris per beveik 250 metų. Be to užfiksuotas šilčiausias stebėjimų istorijoje rugsėjis – šiltas lyg vasarą.
Per metus išmatuota 18 paros aukščiausios temperatūros rekordų. Pernai tokių rekordų buvo 16, 2022 m. – 13, 2021-aisiais – 6.
Per pastaruosius 20 metų net 11 kalėdinių laikotarpių Vilniuje buvo besniegiai arba sniego danga siekė iki 1 cm. Taigi, kasmet yra didelė tikimybė, kad Kalėdos bus šiltos ir be sniego. 1991–2024 m. Kalėdų dienomis vidutinė oro temperatūra Vilniuje siekė -2,7 °C. 2015–2024 m. ji buvo daugiau nei 3 laipsniais aukštesnė – +0,5 °C.
2013–2020 m. pasižymėjo labai šiltomis ir besniegėmis šventėmis. Ypač šiltos Kalėdos buvo 2015, 2017 ir 2019 m. Tik 2018 m. buvo daugiau sniego, tačiau net tuomet prasidėjo atodrėkis ir sniegas ėmė tirpti. Šiemet sniego šiek tiek buvo tik rytiniame šalies pakraštyje. Paskutinį kartą šaltos ir su sniegu Kalėdos Lietuvoje pasitaikė 2021 m.
Su stichija susiduria ir Lietuva
Pasak G. Valaikos, pernai šilčiau nei vidutiniškai buvo beveik visame pasaulyje, labai šiltas buvo ir pasaulinis vandenynas. Pasauliui šylant sutrinka nusistovėję klimato modeliai, dažnėja ir stiprėja ekstremalūs orų reiškiniai, su kuriais susidūrė ir Lietuva. Liepą Šiauliuose buvo susiformavęs galingas viesulas, visoje šalyje iškrito daug kritulių, siautė stiprūs vėjai, be elektros buvo likę virš 160 tūkst. gyventojų.
Pernai Ispanijoje ir Kenijoje kilo mirtini potvyniai, JAV ir Filipinuose siautė smarkios atogrąžų audros, o Pietų Amerikoje kilo didelė sausra ir miškų gaisrai. Ciuriche įsikūrusi perdraudimo milžinė „Swiss Re“ pranešė, kad stichinės nelaimės sukėlė 310 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių. Besivystančios šalys yra ypač pažeidžiamos ir iki 2035 m. joms reikės 1,3 trln. JAV dolerių išorinės pagalbos per metus, kad galėtų susidoroti su klimato kaita.
„Copernicus“ nurodo, jog 2025-ieji prasidės kone rekordine oro temperatūra ir tokia padėtis išsilaikys artimiausius kelis mėnesius. Anot G. Valaikos, labai tikėtina, jog visi metai bus šiltesni nei vidutiniškai.
Pagal LHMT inf.