Kas jau pasiekta ir ką dar reikėtų nuveikti, kad ir neįgalūs, sutrikusio intelekto žmonės būtų sėkmingai ugdomi, kad ir jiems suteiktume tokią pagalbą, kuri jiems leistų jeigu ne gyventi savarankiškai, tai bent jau įgyvendinti visus savo sugebėjimus? Ką mes visi darome ir ką padaryti dar reikėtų, kad ir specialiųjų poreikių turintys vaikai ir jaunuoliai sėkmingai integruotųsi į bendrojo lavinimo mokyklą? Kokios yra tokių mokinių galimybės ir kokios pagalbos šioje srityje reikėtų specialiųjų poreikių turinčius vaikus ugdantiems pedagogams?
Apie visa tai ir dar daugiau kalbėta sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės Viltis“ surengtoje konferencijoje „Įtraukusis ugdymas: ugdymo įstaiga – šeima – vaikas“. Konferencija surengta švenčiant bendrijos 25 metų sukaktį, joje dalyvavo ir pranešimus skaitė ne tik Šilutės rajono pedagogai, bet ir Šiaulių universiteto bei VšĮ Informacijos kaupimo ir sklaidos centro atstovai.
„Vilties“ tikslas – socialinė integracija
„Šilutės Vilties“ veikla apima visus rajone gyvenančius asmenis su sutrikusia raida bei jų šeimas. Organizacija šiuo metu vienija 86 asmenis su negalia bei jų šeimų narius – iš viso 256 asmenis. Pagrindiniai tikslai yra siekti, kad būtų realiai įgyvendinami įstatymai, ginti žmonių su negalia bei jų šeimų teises ir orumą, padėti jiems realizuoti socialinius, kultūrinius ir kitokius poreikius. Organizacija taip pat vykdo sutrikusio intelekto žmonių užimtumą, socialinę ir profesinę reabilitaciją, ugdymą, socialinių paslaugų teikimą, kultūrinę veiklą, laisvalaikį.
Pagrindinį dėmesį organizacijos nariai skiria socialiniam bendravimui, profesinių įgūdžių formavimui, moko savo narius gyventi savarankiškai ir būti kuo mažiau priklausomais nuo kitų. Tai didelė parama šeimai, nes neįgalius vaikus auginantys tėvai gali dirbti, tad šeimoms nebereikia prašyti pašalpų. Be to, gerėja ir psichologinis klimatas šeimose.
„Tokie renginiai padeda siekti, kad kiekvieno vaiko teisė mokytis ir ugdytis lygiateisiškai, be diskriminacijos, taptų įtraukios ir geros mokyklos siekiamybe“, – apie konferencijos tikslą sakė E.Paulauskienė.
Konferencijos dalyvius sveikinęs rajono mero pavaduotojas Algis Bekeris pastebėjo, kad 25 metų sukaktis rodo, jog per tą laiką nuveikta daug. Tai liudijo ir „Šilutės Vilties“ teatro grupės „Žvaigždės“ tądien susirinkusiesiems parodyta miniatiūra, ir šių jaunuolių tapyti akmenėliai, kuriais jie apdovanojo visus svečius. Pasak A.Bekerio, bendravimas svarbus visiems, neįgaliesiems – taip pat. Bendraudamas žmogus lavinasi, todėl gali pasiekti daug daugiau, nei jeigu jis vienas daug metų sėdėtų namuose. O konferencijos dienotvarkėje, pasak vicemero, buvo dar daug kitų aktualių tokių žmonių ugdymo klausimų.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovai sako, jog intelekto negalią turinčių žmonių gyvenimas visuomenėje priklauso nuo mūsų visų. Visuomenėje turėtų atsirasti daugiau tolerancijos, požiūrio į turintįjį negalią kaip į žmogų, o ne kaip į kitokį, paženklintą stigma. Kad tai įvyktų, vaikai turėtų matyti tokius žmones iš arti, nes tik tada jie supras, jog visuomenėje yra visokių žmonių. „Vilties“ narių tikslas ir yra žmonių su negalia socialinė integracija kuriant naujas socialines paslaugas.
Patirtimi dalijosi profesorė ir Šilutės pedagogės
Buvusi šilutiškė, Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros profesorė Stefanija Ališauskienė savo pranešimą pavadino „Žmogus su (ne)galia“. Pasak profesorės, skliausteliuose dalis žodžio „negalia“ parašyta todėl, kad negalia išties yra labai sąlyginis dalykas. Mes visi turime ir įvairių galių, bet ne mažiau turime ir negalių, – viskas priklauso tik nuo to, kokiose situacijose atsiduriame, kokias užduotis mums tenka įveikti.
Visos dienos mokyklos modelį, kaip pagalbos šeimai priemonę pristatė Informacijos kaupimo ir sklaidos centro direktorė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ projektų vadovė Jurgita Solodskienė.
Įtraukiojo ugdymo galimybes sėkmingam specialiųjų poreikių mokinių ugdymui nagrinėjo Šilutės savivaldybės Švietimo skyriaus atstovė Vida Nemanienė, Švietimo pagalbos tarnybos vaidmenį šioje srityje akcentavo šios tarnybos pedagogė Daina Jucikaitė. Mintimis apie tai, kokios konkrečios pagalbos reikėtų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokantiems mokytojams ir kokios yra ikimokyklinių ugdymo įstaigų siekiamybės, pasidalijo pedagogės Sandra Tamašauskienė, Elena Šarkienė, Dalia Šiaudvytienė, Svajonė Maciukevičienė. Savo darbo patirtimi dalijosi Rusnės specialiosios mokyklos ir Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos Dijana Alsienė, Nijolė Guntarskienė, Laima Lelėnienė, Estera Žiliuvienė ir Jolita Ežerinskė.
