Praėjusią savaitę šilutiškė Jurga stebėjo, kaip jos į sodybą užklydęs pilkasis garnys, ieškodamas maisto, snapu daužė tvenkinio eketę. Moteriai pagailo garnio, tad jam parūpino maisto. Visgi garnį labiau domino spalvotos žuvelės po ledu, o ne paukštienos ir žuvies gabalėliai kibire.
Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas sako, kad žiemą sutikti garnius nėra retenybė. Dažnai šie ilgakojai žiemoja prie neužšąlančių vandens telkinių. Jeigu paukštis yra sveikas ir skraido, pratinti prie lengvai gaunamo maisto jo nereikėtų.
Snapu daužė eketę
Orui stipriai atšalus, Šilutės pakraštyje gyvenanti Jurga savo sodyboje sulaukė svečio – pilkojo garnio. Paukštis bandė žvejoti tvenkinyje iškirstoje eketėje, bet kadangi buvo minusinė temperatūra, eketė užsitraukė ledu. Moteris baiminosi, kad garnys arba mirs iš bado, arba nuo galvos sutrenkimų, nes eketę įnirtingai daužė snapu. Greičiausiai jį domino po ledu plaukiojantys dekoratyviniai raudoni karosai.
Garnys neatrodė ligotas ar sužeistas, buvo baukštus, prie žmogaus draugijos nepratęs.
Gailėdama paukščio, Jurga eketę uždangstė šienu, o patarimo, kaip padėti paukščiui klausė „Šilutės beglobių“ vadovės Rimutės, kuri yra priglaudusi ne vieną gandrą. Ji patarė į kibirą pridėti susmulkintų paukštienos produktų, žuvies. Jurga tai padarė, bet paukštis greičiausiai nesuprato, kad čia maistas ir visai juo nesusidomėjo.
Galbūt supratęs, kad snapu ledo neprakirs ir žuvelių nepagaus, garnys dingo. Jurga spėja, kad jis greičiausiai patraukė medžioti lauko pelių gretimame sklype. Moteris skaitė, kad pilkieji garniai net lauko žiurkes gali pagauti.
Sveikam paukščiui pagalbos nereikia
Ornitologas V. Eigirdas pasakojo, kad garniai puikiausiai gali peržiemoti prie neužšąlančių vandens telkinių. Prieš kelias dienas jis prie Darbėnų upelio matė net du žiemojančius baltuosius garnius.
Tikėtina, kad dabar, kai atšalo, nemažai paukščių ir pražus, nes gamtoje išlieka tik stipriausi.
V. Eigirdas pasakojo, kad jeigu garnys atskrido į žmogaus sodybą, tikriausiai jis jau buvo nusilpęs, bet ar jam reikia padėti – reiktų spręsti kiekvienoje situacijoje atskirai. Paukščiui padėti reikėtų tuomet, jeigu jis akivaizdžiai sužeistas, nepaskrenda. Jeigu garnys yra sveikas skraidantis paukštis, jo pratinti prie lengvai gaunamo maisto nereikėtų. Negavęs lesti jis paprasčiausiai pakils ir nuskris ieškoti maisto pats.
„Visi paukščiai atšalus orui pasidarė jaukesni, ir eina arčiau žmonių, šaltis juos priverčia mažiau bijoti“, – komentavo ornitologas. Kartais garniai tiek įsidrąsina, kad ateina prie žvejų ir kaulija smulkių žuvelių.
