Na, ir kas, kad mokyklos skambutis vienus išlydi, kitus pasitinka. Ateina diena, kai nebereikia skubėti, ruoštis pamokoms, taisyti stirtas sąsiuvinių. Tuomet mokytojai ruošiasi kitokiai rugsėjo 1-ąjai – ne pas mokinius, o susitikimui vieni su kitais.
Jau 29 metai gyvuojantis Švėkšnos mokytojų senjorų klubas „Jaunystė“ kiekvieną rugsėjį sutinka kartu. Klubo įkūrėja ir vardo krikštamotė, šviesios atminties lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Angelė Račkauskienė. Albume-metraštyje tvarkingai suklijuotos kiekvieno susitikimo nuotraukos, mokytojos Angelės titulinis įrašas: „Niekas nejaučiame, kaip praeina jaunystė, pajuntame tik tai, kad ji jau praėjusi. Tačiau ir senatvė gali būti kupina malonumų. Žodžio „senatvė“ iš viso nereikėtų, nes jaunystė – kaip vyturys – turi savo rytinius čiulbėjimus, o senatvė – kaip lakštingala – privalo turėti vakarines giesmes. „Jaunystės“ klubo nariai. 1995 metų rugsėjo 1-oji“.
Nenuilstantys šio klubo nariai ir globėjai – mokytojai Zita ir Medardas Urmulevičiai bei Jovita Tamoševičienė kasmet rugsėjo 1-ąją sukviečia mokytojus senjorus į savo sodybą. Skaudu, bet kasmet legendinių Švėkšnos mokytojų gretos retėja…
Tylos minute pagerbtas atminimas kolegų, kurie jau niekada neateis. Malonus netikėtumas – švėkšniškės literatės, pedagogės Rasvitos Kundrotaitės dovana – elektroninėmis ryšio priemonėmis atsiųstas tai progai skirtas eilėraštis, perskaitytas visiems susirinkusiems.
Pasidalinę prisiminimais, juokingais nutikimais ir aptarę šiandienos aktualijas, skirstėsi sklidini susitikimo džiaugsmo, su viltimi kitąmet susitikti vėl. Jei Aukščiausiasis leis…