Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės filialas vasario 2-ąją minės ir švęs 30 – ąją įkūrimo sukaktį.
1989 metų sausio 28 dieną visuotinio tremtinių susirinkimo, kurį organizavo ir vedė Šilutės Sąjūdžio iniciatoriai Z. Rauka, V. Skirkevičius, V. Giedrikienė, B. Katilius, S. Paciukas buvo įkurtas Šilutės ,,Tremtinio“ klubas. Pirmuoju pirmininku buvo išrinktas drąsus, aktyvus, energingas teisininkas Zigmas Rauka. Balandžio 20-ąją klubo įstatai įregistruoti Šilutės r. vykdomajame komitete.
Nuo stalininio teroro nekaltai nukentėję žmonės, susibūrę į vieningą bendruomenę, tuomet nusprendė veikti Tėvynės ir demokratijos labui. Nutarta prisidėti prie visuomenės humanistinės sąmonės formavimo, teikti moralinę ir materialinę pagalbą nukentėjusiems nuo represijų, rinkti ir publikuoti istorinę ir dokumentinę medžiagą, siekti tremties vietų įamžinimo, visų politinių kalinių ir tremtinių reabilitacijos.
Tų metų birželio 14 dieną pirmą kartą buvę tremtiniai Šilutėje minėjo Tremtinio dieną.
1989 m. gruodžio 16 dieną įvyko visuotinis Šilutės rajono buvusių tremtinių, politinių kalinių, kovotojų už Laisvę suvažiavimas. Susirinko apie 350 žmonių, kurių valia ,,Tremtinio“ klubas tapo LPKTS Šilutės skyriumi. Šilutės Sąjūdžio būstinės patalpose (Lietuvininkų g. 5.) bendruomenė gavo atskirą kabinetą.
1990 m. liepos 16 d. Vainuto bažnyčioje buvo pašventinta LPKTS Šilutės filialo vėliava.
Iki 1995 m. beveik visa buvusių tremtinių Šilutės skyriaus veikla vyko kartu su Sąjūdžio grupės veikla. 1989 m. lapkričio mėnesį visi kartu išleido pirmąjį laikraštį ,,Santara“, organizavo buvusių tremtinių palaikų parvežimą iš Sibiro ir perlaidojimą Tėvynėje, paminklinių žymenų įrengimą ant pastatų, kuriuose buvo kankinami ir žudomi, kalinami nekalti žmonės, aptvertos Macikų lagerio kapinės. Laukė dideli pusę amžiaus iš atminties ištrintos švenčiausios Lietuvos istorijos, kultūros, tautiškumo, tradicijų atkūrimo darbai. Rūpėjo atstatyti sovietmečiu sugriautus ir susprogdintus paminklus, išaiškinti ir įamžinti žuvusių už Nepriklausomybę kovotojų palaidojimo vietas.
Per tris laisvos Lietuvos dešimtmečius šimtai kryžių pastatytų ant tremtinių, partizanų, kovotojų už Laisvę kapelių – tai didelis turtas, pasididžiavimas, istorinė atmintis krašto kultūroje. Buvęs tremtinys, naumiestiškis Juozas Kačinas iš savo medžiagos padarė ir pastatė 30 medinių kryžių, kurie stovi šalikelėse, skvereliuose, sodybose. Prie vieno iš jų Macikų karo belaisvių kapinėse kasmet vyksta Gedulo ir Vilties dienos paminėjimai.
Šilutės filialo bendruomenė didžiuojasi buvusių tremtinių choro ,,Pamario aidas“, pernai atšventusio 25 – erių metų sukaktį, veikla. Tai dainuojantis pasakotojas, atliekantis ir vykdantis švietėjišką veiklą apie Laisvės troškulį, iškentėtas kančias, ištikimybę savo Tėvynei, meilę gimtosios žemės pėdai. Didžiąją dalį choro atliekamų dainų tekstų sukūrė buvęs tremtinys, Vilkyčių pagrindinės mokyklos mokytojas Eduardas Šmitas (1926 – 2010), o melodijų – choro vadovas, Šilutės miesto Garbės pilietis Vytautas Jovaiša. Chorui diriguoja buvusi tremtinė Nijolė Sniečkuvienė. .
Nuolatinė, kryptinga veikla su jaunimu yra viena prioritetinių bendruomenės tikslų istorinio atminimo išsaugojimui ir įamžinimui. Vydūno gimnazijos mokytojai L. Zdanevičienė, R. Tamošauskienė, Švėkšnos Saulės gimnazijos istorijos mokytojas A. Šimkus ir daugelis kitų nuo pirmų atgimusios Lietuvos dienų primena jaunimui laisvo žmogaus įsipareigojimus tiesai, praeities kultūrai, istorinių tradicijų, tautinės ištikimybės puoselėjimui.
Šiuo metu filialas vienija beveik 700 narių ir yra viena didžiausių tremtinių bendruomenių Lietuvoje. Įvairiuose LPKTS renginiuose, šventėse Šilutės filialo narių veikla minima ir vertinama kaip viena geriausių šalyje. Daugybė padėkų, garbės raštų, medalių įteikta draugijos nariams už aktyvų pilietinį patriotinį jaunimo ugdymą, Laisvės kovų atminimo įamžinimą, kultūrinę veiklą ir nenuilstamą darbą.
LPKTS žymenimis ,,Už nuopelnus Lietuvai“ yra apdovanoti buvę Šilutės filialo pirmininkai V. Vaicekauskas, I. Vasiliauskis, E. Stankevičius, A. Mitkus, A. Balvočius ir dabartinė filialo vadovė R. Tamošauskienė.
Šiandien sunku glaustai pateikti Šilutės tremtinių filialo svarbiausius nuveiktus darbus. Buvęs ilgametis pirmininkas A. Balvočius sako, kad nėra smulkių, nereikšmingų dalykų šios jautrios, ypatingą Lietuvos istorijos laikotarpį išgyvenusios žmonių grupės veikloje. Gal būt viskas atskaudėjo, užgijo, tačiau liko dideli randai širdyse ir prisiminimuose, o kiekvienas įnašas į atkuriamos laisvos valstybės gyvavimą yra svarbus ir reikšmingas.
Vasario 2 d., 10 val. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius, kovotojus už Lietuvos Laisvę. 11 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre prisiminsime, minėsime ir švęsime 30 – ties metų LPKTS Šilutės filialo įkūrimo sukaktį. Renginį puoš Šilutės meninių kolektyvų pasirodymai. Kviečiame pabūti kartu.