Parduodami Vilkėno dvaro sodybos rūmai

2015 metais Vašingtone mirus Vilkėno dvaro savininkei  grafienei Felicijai Laimei Broel-Pliaterienei, jos turtas atiteko trims paveldėtojams (du iš jų gyvena užsienyje, viena – Lietuvoje).

sveksnosnaujienos.lt nuotr.
Trys paveldėtojai įgaliojo advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“ parduoti Vilkėno dvaro sodybos rūmus, esančius Šilutės rajone. Kultūros paveldo departamentas pritaria valstybės saugomo, nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto Vilkėno dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1016) pardavimui. Dvaras su dvidešimčia hektarų žemės parduodamas už 400 tūkst. eur.  Dėl tikslesnių pardavimo detalių kreiptis į savininkus atstovaujančią advokatų profesinę bendriją.
Vilkėno dvaras pirmą kartą paminėtas 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui. Padalijus Švėkšnos dvaro valdą, savarankiško Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Steponas Juozas Broel Pliateris (1798-1867). 1843 m. Pranciškaus Pliaterio iniciatyva buvo patvenkta Švėkšnalės upė, pastatytas iki šių dienų išlikęs vandens malūnas.
XIX a. 7 dešimtmetyje valdą paveldėjo Pranciškaus sūnus Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris (1844-1922). Jo valdymo metu pastatyti kiti iki šiol išlikę sodybos pastatai. Aleksandras fundavo naujosios Švėkšnos bažnyčios statybą, žmona Marija garsėjo visuomenine ir labdaringa veikla. 1880-1882 m. buvo vykdomas Vilkėno dvaro žemių atribojimas. 1876 m. ūkinio kiemo Š pusėje architektas I. Seemel suprojektavo didelio tūrio medinę daržinę su užvažiuojamuoju tiltu (neišlikusi). 1886 m. greta pastatytas išlikęs mūrinis ūkinis pastatas.
1880 m. Aleksandro Pliaterio ir jo žmonos iniciatyva pradėta parko rekonstrukcija, pasodinta liepų alėja. 1897 m. pastatyti neorenesansiniai dvaro rūmai, įvažiavimo kelio vartai. 1891 m. atstatyta potvynio pralaužta Vikėno malūno užtvanka.
Pirmojo pasaulinio karo metais grafai pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą. 1912 m. Aleksandro duktė Janina Pliaterytė (1982-1940) ištekėjo už Švėkšnos grafo Adomo sūnaus Jurgio Pliaterio (1875-1943). Tėvui mirus 1922 m. Janina gyveno Vilkėno dvare, o vyras Jurgis – Švėkšnoje. Vykdant žemės reformą abiems dvarams palikta po 80 ha. Vilkėno dvaro žemės išparceliuotos 1923-1924 m. 1913 m. rūmų šiaurinėje pusėje pastatyta prancūzų skulptoriaus Huberto Louis Noelio skulptūra „Rebeka”. 1981 m. skulptūra išvežta restauruoti, perkelta į Palangos parką, Vilkėno dvaro parteryje stovi skulptūros kopija. 1940 m. sovietų vadžiai dvarą nacionalizavus, Janina Pliaterienė apsigyveno malūne, netrukus susirgo ir mirė Kaune. 1944 m. dvaro rūmuose buvo įrengta karo ligoninė, 1945 m. dvaro įkurti Švėkšnos vaikų namai. 1958 m. buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai. 1959 m. Švėkšnos vaikų namai perorganizuoti į Švėkšnos internatinę mokyklą, 1967 m. į Švėkšnos sanatorinę mokykla-internatą. Nuo 1979 m sodybos teritorijoje pastačius naują mokyklos pastatą dvaro rūmai liko tušti. 1993 m. dvaro rūmai ir parkas grąžinti Pliaterių paveldėtojai Laimei Felicijai Pliaterienei (1921-2015). 2007 m. jos lėšomis buvo atlikta rūmų išorės restauracija.