4 iš 10 lietuvių netaupo atostogoms

42 proc. dirbančių lietuvių netaupo atostogoms, rodo skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų tyrimas. Specialistų teigimu, netaupantys žmonės dažniau pasiduoda impulsyviems sprendimams, kurie gali sugadinti jų finansinį stabilumą.
Pixabay.com nuotr.

Beveik ketvirtadalis lietuvių atostogoms kas mėnesį atsideda iki 5 proc. atlyginimo, kas penktas 5-10 proc. Tik dešimtadalis – nuo 11 iki 20 proc., o 5 proc. gyventojų teigia atsidedantys daugiau nei 20 proc. uždirbto atlygio. Daugiau nei 10 proc. nuo savo pajamų atostogoms dažniau skiria 26-45 m., aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys.

Anot „Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės, tai – blogas įprotis, galintis tapti iššūkiu piniginei. Ji teigia, jog taupyti atostogoms būtina, mat planavimas sumažina neapgalvotų išlaidų riziką ir padeda užtikrinti stabilią finansinę situaciją atostogoms pasibaigus. Netaupantys žmonės dažniau pasiduoda impulsyviems sprendimams, o aiškus atostogų biudžetas įneša daugiau struktūros – numatoma, kiek pinigų galima išleisti, o kurios ribos peržengti nereikėtų. Lengviausias būdas sutaupyti kelionei – naudoti 50-30-20 taisyklę, kai 50 proc. pajamų išleidžiama būtinosioms išlaidoms (būstas, maistas, transportas ir kt.), 30 proc. – laisvalaikio išlaidoms, 20 proc. taupoma ar investuojama. Dalį laisvalaikio malonumams skirtų pinigų kas mėnesį ir reikėtų atsidėti atostogoms, geriausia – iš karto po atlyginimo.
Vieno teisingo būdo sutaupyti atostogoms nėra. Atsidėti pinigų galima ir pakoregavus įpročius, pavyzdžiui, atsisakius kavos puodelio mieste ar reguliaraus maisto užsisakymo į namus. Svarbiausia – pasirinkti priimtiniausią taupymo variantą ir jo laikytis.
Tiems, kurie to nedaro ir keliauja be finansinio plano, G. Štuopė pataria nepamiršti įsipareigojimų. „Esu girdėjusi posakį, neva atostogų metu turėtume leisti sau viską. Taip elgtis nederėtų. Sugrįžus į rutiną vis tiek turėsite susimokėti už būstą, komunalines paslaugas ar maistą, vaikus paruošti mokslo metams. O kur dar neplanuotos išlaidos – sugedusio automobilio remontas ar medicininės paslaugos. Todėl norint išlaikyti stabilią finansinę situaciją reikėtų susilaikyti nuo impulsyvių sprendimų“, – sako ji.
Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ birželį, apklaususi 1015 gyventojų.