Per pastaruosius mėnesius 8 proc. padaugėjo manančių, kad reikalai šalyje blogėja, panašiai sumažėjo nevertinančių padėties nei teigiamai, nei neigiamai. Lyginant su apklausa prieš metus, 13 proc. punktų padaugėjo atsakiusių, kad situacija Lietuvoje gerėja. 2022 m. rugpjūtį tik kas dešimtas manė, kad padėtis gerėja.
Kad reikalai Lietuvoje krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų (33 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (35 proc.) bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) pajamomis per mėnesį (28 proc.), specialistai ir tarnautojai (28 proc.), vadovai (29 proc.) bei besimokantis jaunimas (41 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (37 proc.).
Kad reikalai blogėja, dažniau mano moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, darbininkai ir ūkininkai, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų ir lenkų tautybių, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Didžiausi optimistai (mano, kad reikalai šalyje labiau gerėja nei blogėja) yra Laisvės partijos (58 proc. iš jų mano, kad situacija gerėja, o 42 proc. blogėja) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (52 proc. situacija gerėja, o kad blogėja 47 proc.) rinkėjai. Visų kitų partijų rinkėjai dažniau mano, kad reikalai Lietuvoje krypsta daugiau į blogąją pusę.
„Baltijos Tyrimai“ Eltos užsakymu rugpjūčio 24–rugsėjo 5 dienomis apklausė 1016 Lietuvos gyventojų.
Elta inf.