40 paukščių dieną sugrįžusias pempes šalčiai vėl išgins

pempe patelka 20110320 1024005394Kovo 10-ąją senoliai vadindavo Keturiasdešimties paukščių diena. Tai reiškia, kad tą dieną turėjo parskristi keturiasdešimties rūšių paukščiai.

Ar iš tiesų savaitgalį sulaukėme šitokios gausybės sparnuočių? Ventės rago ornitologijos stoties direktorius Vytautas Jusys sako, kad paukščių sulaukėme maždaug dvigubai mažiau – sutrukdė kovo pradžioje įsisiautėję šalčiai.

Vandens paukščiams lengviau

Pasak ornitologo, kol kas yra sugrįžusios tik dvidešimt kelios paukščių rūšys – kovai, dirviniai vieversiai, pempės, pilkosios žąsys, želmeninės žąsys, baltakaktės žąsys, didieji kormoranai, pilkieji garniai, rudgalviai kirai.

„Kai kurios rūšys Lietuvoje buvo ir žiemą, bet matosi, kad atsirado ir naujų“, – sako V. Jusys. Tačiau šalčiai kaip reikiant lėtina paukščių sugrįžimo procesą.

Pasak pašnekovo, vandens paukščiams bepigu – nors vanduo daug kur užšalęs, jiems pavyksta rasti ledo nesukaustytų vietų, mariose yra properšų.

O štai pempėms nekas. „Joms reikia dumblėtų vietų, o dabar viskas užšalę. Pempės turės trauktis piečiau“, – sako ornitologas. Atgal pasitraukę paukščiai, labiau atšilus, vėl sugrįš, o kai kurie migruos dar toliau – pavyzdžiui, žąsys trauks kelis tūkstančius kilometrų į tundrą, prie Arkties.

Vis daugiau paukščių lieka žiemoti

Dalis į šaltį sugrįžusių ir maisto neradusių paukščių neišvengiamai žūsta. Tačiau ornitologams nerimo tai nekelia – šis pavasaris nėra ypatingai šaltesnis už daugelį kitų. Per vasarą populiacija paprastai atsistato.

„Yra buvę ir šaltesnių pavasarių, – sako V. Jusys. – Yra buvę, kad vieversiai grįžo tik pačioje kovo pabaigoje. Šis pavasaris vidutinis.“

Anksčiau, pasak V. Jusio, tiek daug paukščių Lietuvoje nežiemodavo – todėl senovės lietuviai ir sugebėdavo kovo 10-ąją suskaičiuoti 40 parskridusių rūšių.

„O šiais metais varnėnai buvo stebimi visoje Lietuvoje. Ypač Vakarų Lietuvoje, Klaipėdoje. Būreliais, po keliolika, o gruodžio mėnesį Nemuno deltoje esu matęs ir apie penkis šimtus varnėnų“, – pasakoja ornitologas.

Tą lemia paskutinį dešimtmetį sušvelnėjusios žiemos. „Jie prisitaiko, – sako V. Jusys. – Iš tikrųjų paukščiai nelabai nori išskristi. Juos ne šaltis gena, o maisto trūkumas.“

Mažiausias Europos paukštis – nykštukas. Dalis jų iš Lietuvos išskrenda žiemoti į Prancūziją, Italiją, Didžiąją Britaniją, bet nemažai šių mažylių galima žiemą pamatyti ir Lietuvos miškuose.

„Būna ir 30 laipsnių šalčio, ir daugiau, bet jie atlaiko. Pasirodo, nykštukų labai gera izoliacija“, – aiškina V. Jusys.

Prarastas rūšis pakeičia kitos

Nors nuolat girdime apie nykstančias rūšis, senovės lietuvių suskaičiuotas kovo pradžioje grįžtančių paukščių rūšių kiekis – 40 paukščių – išlieka daugiau ar mažiau teisingas.

„Paukščių mažėja – veikia žmogaus įtaka ir klimato kaita. Bet pas mus atskrenda ir pradeda plisti kai kurios pietinės rūšys. Viena kita pora pradeda ir perėti Lietuvoje“, – pasakoja ornitologas.

Pernai Lietuvoje buvo rastos dvi naujos Lietuvoje perinčios paukščių rūšys.

Tai kojūkas – tilvikas labai ilgomis kojomis, beveik du kartus ilgesnėmis už kūną, ir europinė juodgalvė kiauliukė.

„Kojūkas Lietuvoje išvis tik tris kartus buvo stebėtas per visą stebėjimų istoriją. O juodgalvė kiauliukė – tik keliolika kartų. Kiauliukė rasta perinti prie Vilniaus, o kojūkas – prie Klaipėdos“, – aiškina V. Jusys.

Didžiausio paukščių sučiauškėjimo Ventės rago ornitologai laukia kovo pabaigoje – kai tik atšils.