40 proc. Lietuvos gyventojų – finansiškai priklausomi nuo kitų

40 proc. šalies gyventojų sako, kad yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir nesusidorotų be pagalbos iš antrosios pusės, tėvų ar valstybės. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Pixabay.com nuotr.

„Natūralu, kad pradėję savarankišką gyvenimą jaunuoliai, taip pat pensinio amžiaus gyventojai ir dirbti negalintys asmenys yra labiau finansiškai priklausomi nuo kitų. Vis dėlto negalėjimas savarankiškai pasirūpinti finansiniais poreikiais būdingas ne tik labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms“, – dėsto „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, savarankiškai pasirūpinti savo finansiniais poreikiais gali 54 proc. gyventojų, 32 proc. tai gali padaryti tik iš dalies, o 8 proc. nurodo esantys visiškai priklausomi nuo antrosios pusės, tėvų ar valstybės. Daugiausia tokių gyventojų, kurie finansiškai nesusidorotų savarankiškai – tarp 18–29 m. (47 proc.) bei 40–49 m. (44 proc.) gyventojų.

Atliekant apklausą išryškėjo skirtumai tarp lyčių, visų pirma tai, kad moterys Lietuvoje yra mažiau finansiškai saugios. „Nors skirtumas tarp lyčių nėra dramatiškas, su finansais visiškai savarankiškai galinčių susidoroti moterų yra mažiau nei vyrų, atitinkamai, 52 proc. ir 56 proc. Tam įtakos turi nepagrįsti atlyginimų skirtumai bei visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai. Net ir pačios moterys kartais linkusios vadovautis stereotipu, kad pinigai yra vyrų reikalas“, – komentavo J. Cvilikienė.

Blogiausia, kai finansinio savarankiškumo trūkumas virsta ekonominio smurto forma – situacijos, kuomet vienas asmuo šeimoje reguliuoja kito pajamas, išlaidas, gautas lėšas pasisavina. Ekonominis smurtas gali įgauti dar sunkesnes formas, kai vienas iš poros ne tik reguliuoja kito kasdienius finansus, bet ir neskiria lėšų būtinosioms išlaidoms, pasisavina turtą.

Pasak J. Cvilikienės, dažniau finansiškai nuo partnerio yra priklausomos bei su ekonominiu smurtu rizikuoja susidurti moterys, tačiau aukos pozicijoje gali atsidurti ir vyrai. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad gebėjimas patenkinti savo finansinius poreikius nesikliaujant kitais – svarbi kiekvieno žmogaus finansinio saugumo ir emocinės ramybės sąlyga. Pasirūpindami savo finansine nepriklausomybe mes nesumenkiname savo ryšio su artimaisiais, tiesiog užsitikriname savo saugumą ir kontrolės jausmą. „Galbūt dabartiniame gyvenimo etape tai mums neatrodo aktualu, tačiau svarbu būti pasiruošus galimiems netikėtumams“, – sakė J. Cvilikienė.

Jei didesnio finansinio savarankiškumo nepavyksta pasiekti dėl nedidelių gaunamų pajamų, o jas padidinti sudėtinga, vertėtų pasirūpinti bent jau asmeninėmis santaupomis. Sukauptas 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervas sukurs daugiau finansinio saugumo ir užtikrintumo.

Pagal ELTA inf.