Šeštadienį Šilutės uoste plevėsavo medžiotojų vėliavos, garavo žvėrienos kupini puodai, aidėjo muzika ir net poškėjo šūviai. Tiesa – iš pneumatinių šautuvų. Dar čia nasrus šiepė vilkai, šernai, lapės ir smulkesni gyvūnai – medžioklių trofėjai, vyko sporto varžytuvės ir buvo renkamas stipriausias rajono medžiotojas. Žodžiu, vyko tikras piknikas po atviru dangumi.
Taip šurmuliavo beveik visų 19-os rajono medžiotojų būrelių nariai ir jų šeimos, susirinkę į Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos būrelių įsteigimo 50-mečio šventę.
Šventei išleido albumą
Maždaug 700 rajono medžiotojų į savo šventę renkasi ne kasmet. Šiemetinė surengta po poros metų pertraukos. Jai rengtasi iš anksto, bet tuomet dar niekas nežinojo, jog šventę apkartins ilgamečio jos vadovo Stanislovo Budvyčio mirtis.
S.Budvytis rajono medžiotojams vadovavo nuo 1999 metų, amžinybėn jis išėjo prieš porą savaičių.
Į šilutiškių jubiliejų atvykęs Lietuvos medžiotojų draugijos pirmininkas Eugenijus Tijušas sakė, jog S.Budvyčiui už medžioklės tradicijų puoselėjimą buvo skirtas garbus apdovanojimas – nusipelniusio Garbės medžiotojo medalis. Tačiau pasiekti jo gyvo šis pagarbos ženklas nespėjo – šventės metu jį atsiėmė S.Budvyčio žmona Stasė ir sūnus Mindaugas.
„Šis sambūris – geriausia atmintis jūsų pirmininkui“, – sakė E.Tijušas. Susirinkusiesiems jis linkėjo gero oro, nors oras, anot jo, medžiotojams ir žvejams būna tik dvejopas: geras arba labai geras.
Vaizdingoje draugijos būstinės aplinkoje išsirikiavusius medžiotojus ir jų šeimų narius sveikino draugijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Dobilinskas. Medžioklės žinovė Nijolė Endrikaitienė apžvelgė netrumpą – net nuo 1949-ųjų besitęsiančią – Šilutės medžiotojų draugijos istoriją ir pristatė specialiai šiai šventei išleistą fotografijų albumą. Tokį albumą šilutiškiai medžiokliai išleido pirmą kartą, jis gausiai iliustruotas fotonuotraukomis. Tokie albumai įteikti kiekvienam medžiotojų būreliui.
Vyrai gyrėsi trofėjais ir miškų grožiu
Iš ryto suvažiavę medžiotojai su šeimomis kūrė laužus, kabino virš jų talpius katilus, o stenduose talpino didesnius ir mažesnius medžioklių trofėjus.
Vainutiškiai, Augusto Miliausko vadovaujami ilgiausiai – net 32 metus, tiems trofėjams net specialią palapinę iš šakų surentė. Joje it natūralioje gamtoje ir sutupdyti tie trofėjai, kurių dauguma buvo brolių Martyno ir Viktoro Krauleidžių patiesti. Netrukus paaiškėjo, kad vainutiškiai stengėsi ne veltui – jų stendas būreliui pelnė I vietą ir prizą – didžiulį šakotį.
O Evaldo Preikšo vadovaujami Berštų klubo medžiotojai trofėjų atsigabeno tiek, kad šie vos tilpo į priekabą. „Beveik visi jie – mano“, – ne be pasididžiavimo sakė Šėrių kaime ūkininkaujantis medžiotojas Zigmas Stonys.
Priekaištautojams, baksnojantiems į jūrinio erelio iškamšą, Z.Stonys atsakydavo, kad saugomo paukščio gražuolio nenušovė – kolegos jį aptiko įkliuvusį į spąstus ir atidavė jam.
Ne mažiau solidžiu nei pačios draugijos jubiliejumi gyrėsi „Ąžuolo“ medžiotojų būrelio vyrai ir jų pirmininkas Viktoras Kazlauskas. Anot vyrų, jų būrelis – ne tik vienas seniausių rajone – įsteigtas apie 1952-uosius metus, bet jie dar ir gražiausius miškus valdantys. „Ąžuolo“ medžioklės plotai 4600 hektarų apima, o didžiausias jų – Gardamo seniūnijos Būdviečių miškas. To paties pavadinimo kaime ir būrelio būstinė įsikūrusi.
Buvo įvairių rungčių ir vaišių
„Tapdami medžiotojais, mes visi prisiekiame medžioti nepažeidžiant įstatymų, taupyti ir saugoti gamtos turtus. Todėl žvėris ir globojame, šeriame“, – pasakojo šventės dalyviai kone kiekvienam, prieinančiam pasigėrėti įspūdingais jų trofėjais.
Įdomių pramogų netrūko iki vakaro. Tiesa, anot šventės vedėjo Marijaus Budraičio, agresyvių nebuvo – šaudyti tikrais medžiokliniais šautuvais nepradėta.
Stipriausio medžiotojo titulą iškovojo vainutiškiai – jis atiteko Virginijui Kazlauskui, kuris 6 kilogramus 200 gramų sveriantį firminį alaus bokalą išlaikė 1,59 minutės. Geriausiais šašlykų gamintojais pripažinti usėniškiai, o bavariško tinklinio aikštėje nugalėjo Švėkšnos „Šusties“ vyrai, finale įveikę kintiškius. Žoliasvydžio nugalėtojų vardas atiteko kintiškiams.
O visų išalkusių laukė gardžios medžiotojų vaišės.
Rašyti atsakymą